Aš žinau, kas yra tekstolitas. Tai, kaip ir sakėt, audeklu sustiprintas plastikas. Kai sustiprinta popieriumi, tuomet getinaksas. O čia tiesiog paprastas stiklo pluoštas panaudotas ir jokio audeklo, taigi galima vadinti kompozitu arba pluoštu sustiprintu plastiku, tokio kaip pavadinimo specifinio nėra; arba yra, bet aš nežinau.
Chemijos žinios pas mane minimalios - ten reiktų daug pastangų mokantis ir kaupiant žinias, o aš tiesiog skaitau, kas parašyta nuotraukoje ant dantračio, o pačių sklendžių nei čiupinau, nei akyse mačiau 
PEI-GF: Polyetherimide-Glass Fiber.
Tarp kitko pabandykit, jei yra noro, ir pats, čia chemijos žinių kažkokių itin labai nereikia, viskas randama Vikipedijoj ir panašiose vietose per googlą. Tiesiog žinodami, kas ten per pliurzė buvo sulydyta į tą dantratį, galime pasižiūrėti jos savybės, pvz kad jos yra panašios į PEEK, bet turi mažesnę darbinę temperatūrą ir mažesnį atsparumą smūginėms apkrovoms, kas visai naudinga žinoti. Toliau įlindus pasivaikščiot po terminių ir mechaninių savybių lenteles galima susirasti tikslius duomenis ir jais bandyti varijuoti, parenkant naują medžiagą, kuri būtų mūsų sąlygomis lengviau prieinama ir lengviau apdirbama, jei gamintumėm tuos krumpliaračius patys. Na čia kolegoms, kurie kalbėjo apie gamybą.
Taip pat tose googlinėse paieškose surandame, kad tai yra termoplastikas ir tai reiškia, kad dar labiau skiriasi nuo jūsų pateikto tekstolito apibrėžimo, kadangi termoplastikas yra priešingybė reaktoplastikams. Ir termoplastikai turi savybę pirma lydytis, negu degti, o reaktoplastikai tik šiek tiek suminkštėja ir pradeda degti, kitaip sakant nebegrįžta į skystą fazę. Sakytume, tokioj vietoj termoplastikas polieterimidas yra negerai, bet wiki pateikia, kad jo lydymosi temperatūra yra apie 217C, kas yra normaliomis sąlygomis nepasiekiama
