Temoje atsakymų: 662

[Albertas]

http://www.dsrock.lt/ net seile nutyso

[rgz]

Jeigu klubinio stailo, tik sunkesnes kategorijos: Plastikman - Spastik (Dubfire Rework)

Šį pranešimą redagavo rgz: 2008 rugpjūčio 19 - 21:50

[fajnaj]

Jeigu klubinio stailo, tik sunkesnes kategorijos: Plastikman - Spastik (Dubfire Rework)

Ričis Čia gal labiau techno, o ne klubinis

Šį pranešimą redagavo fajnaj: 2008 rugpjūčio 20 - 07:03

[antanukas]

kai buvau turkijoj ten sukos neblogas angliskas gabaliukas kurio Lietuvoj negirdet, o ten ant kiekvieno kampo, bet deja nezinau pavadinimo, o grupe lyg kazkas panasaus i "bealer" o priedainis prasideda "don't run...." gal kas buve ir zino kaip vadinas ar turi?

[fajnaj]

Burial - Untrue
UK Garage, Dubstep



Aš, kaip jau tampa įprasta, apžvalgą rašau priremtas prie sienos. Priremtas muzikos. Šį kartą mane prirėmė daugelio metų geriausiu pakrikštytas "Burial - Untrue".

Tai jau antrasis vieno iš ex-paslaptingiausio šiandieninės elektroninės muzikos kūrėjo albumas. Iki šių metų vasario buvo vos keli žmonės, kurie žinojo kas slepiasi po "Burial" pseudonimu. Buvo kalbama, kad "Burial" negroja ir nekoncertuoja, netgi interviu dalina labai nenoriai.

Prieš metus jis sakė: "Aš noriu likti tamsoje, klubo užkulisiuose. Neskaitau spaudos, nelandžioju po Internetą, aš tiesiog nedalyvauju tame. Tokiu būdu mano muzika lieka arčiau manęs, arčiau kitų žmonių.". Paslaptis laikėsi ir taip ganėtinai ilgai, šiandien jau žinoma, kad "Burial" yra William Bevan, įdomu ar tai kaip nors įtakos jaunojo talento kūrybą? Ji taps nebe tokia paslaptinga ir gili?

Reikia pripažinti, kad lyginant su 2006 metais išleistu debiutiniu albumu "Burial", "Untrue" jaučiamas ryškus žingsnis į priekį, nors iš kitos pusės - nuotaika išliko ta pati.

"Untrue" niekaip nebeįtelpa į tiesiog dubstep rėmus, tai žymiai daugiau, tai - house, drum'n'bass, minimal techno, garage, tai Burial. "Untrue" - gilesnis, platesnis, turtingesnis ir sudėtingesnis, tačiau lygiai toks pat klaustrofobiškas, siurrealistinis, bemiegis, kartais tuščias ir apsvaigęs tarsi auštantis rytas. "Untrue" - naktinio miesto garso takelis.

Vokalų dėka muzika skverbiasi giliai į klausytojo pasąmonę. Pripūsti jausmų, jie skamba tarsi būtų įrašyti kažkur toli, anapus gatvės. Begalė nugludintų garsų sukelia nepakartojamą netikrumo jausmą, nuolatos abejoji ar tai tikrai yra kūrinio dalis? Visa tai sukuria naują, "Burial" aplinką, o klausytoją tiesiog paskandina mintyse, garse, savyje.

Viename interviu "Burial" sakė, kad underground muzika privalo būti tolima ir nepasiekiama tarsi tolima šviesa. Būtent toks ir yra "Untrue". Mano manymu, muzika privalo žadinti jausmus, "Untrue" tai daro be perstojo ištisas 50 minučių. Tobula. Dėl to kartais net baugina.

-------------------------------------------------------------------------------------------
Kūriniai:
01. Untitled
02. Archangel
03. Near Dark
04. Ghost Hardware
05. Endorphin
06. Etched Headplate
07. In McDonalds
08. Untrue
09. Shell Of Light
10. Dog Shelter
11. Homeless
12. UK
13. Raver

Šį pranešimą redagavo fajnaj: 2008 rugsėjo 03 - 12:54

[Cr]

new Metallica

http://www.youtube.c...MU&feature=user


P.s. Jau klausau visa ju naujausia albuma "Death Magnetic"

[Voveraitė]

tikriausiai žinot, bet vis vien labai gražu ir prie atitinkamos nuotaikos labai gerai susiklauso (ne kart)

Leon Somov and Jazzu - tik pasilik

[Cr]

new Metallica

http://www.youtube.c...MU&feature=user


P.s. Jau klausau visa ju naujausia albuma "Death Magnetic"

skaitom:

http://whatson.delfi...php?id=18551959

[sizus]

http://www.youtube.c...feature=related
soundtrack ir audio is filmo "Great Expectations" kazkada rode per lietuviska tv kanala.......
daina- Lauren Christy - Walk this Earth Alone

[dainiusaz]

nerealus intro ...

[Cr]

nerealus intro ...

ir pats gabalas nerealus ir scena ir zmoniu kiekis.... ple pavydziu ten buvusiems juodai

[tomaskas]

ir pats gabalas nerealus ir scena ir zmoniu kiekis.... ple pavydziu ten buvusiems juodai

Ir visas koncertas vienas geresnių

[dainiusaz]

ir pats gabalas nerealus ir scena ir zmoniu kiekis.... ple pavydziu ten buvusiems juodai

i ta pacia tema mygt

[fajnaj]

U2 legendinė grupė, turbūt nėra ant žemės žmonių, kuriems jie nepatiktų, o Coldplay - viena iš gražesnių grupių, man ameniškai.

[dainiusaz]

Coldplay - viena iš gražesnių grupių, man ameniškai.

buvo , kazkaip tas viva la vida nesiklauso

[stasiux]

teko but 200km nuo vietos,kur koncertavo u2,vos neverkiau is apmaudo,ka ten nepapuoliau

[fajnaj]

Suicide DJs - „Animation(...)“



Retai kuriai lietuvių alternatyvios muzikos grupei pavyksta vos susikūrus gauti sutartį su viena didžiausių ir „prastumiančių“ įrašų kompanijų. SUICIDE DJS tapo išimtini, įskriejusiais į lietuvišką sceną tikrai staiga, netikėtai ir griausmingai. Dabar šiek tiek paieškojus internete galima rasti SUICIDE DJS narių pašnekesių apie politiką, gausybę naujienų apie kiekvieną įvykusią smulkmeną. Tai verčia jaustis taip, lyg apie juos būtinai turėtų žinoti kiekvienas lietuviškos muzikos klausytojas. Bet ar tikrai jie to verti?

Manau, atsakymas vis tik turėtų būti teigiamas, net jeigu didžioji dalis žmonių grupės narių asmeninio gyvenimo faktų žino tris kartus daugiau nei jų dainų. Deja, tokia jau lietuviškos scenos ypatybė, kada didelių hitų lyg ir nesukurta, o vardai vis malasi įvairiose informavimo priemonėse (panašiai kaip ir su Alina Orlova). Kaip bebūtų, savižudžiai didžėjai ką tik išleido savo debiutinį albumą „Animation..“ ir bando įrodyti, jog jų ketinimai yra rimti. Dovanų, tiesa, dar pridėjo trejeto iš penkių grupės narių dainuojamosios poezijos projekto STIPRIAI KITAIP „Prastos kokybės nuoširdų įrašą“.

SUICIDE DJS branduolį sudaro teatro akademijoje studijuojantys aktoriai ir jie visada deklaruoja savo originalumą. Paėmus į rankas debiutinį jų albumą, tikrai sunku dėl to ginčytis, net albumas apipavidalintas išskirtinai. Muzikine prasme jie taip pat originalūs, tačiau rimtai į šį albumą žiūrėti yra sudėtinga. Išgirdus „Animation“ pirma mintis – sena kauniečių medikų grupė KARDIOFONAS ir jos vienintelė plokštelė „Šliaužk Į Kopas“, kurią dažnas dar atrastų kurioje rūsio kertelėje. Tie patys sintezatoriai, tie patys nerimti tekstai, nemažai maivymosi ir tranki nuotaika. Tiesa iki pacifistinio genialaus manifesto „Kalėdinė Eglutė“ jauniesiems aktoriams dar toli, tačiau laiko jie dar tikrai turi.

Albumo instrumentinė pusė yra tikrai puiki. Viskas nuo „Intro“, „Forever“ iki pat „Sleep Well“. Du jau girdėti radijo singlai „The Samurai Song“ – nuotaikinga istorija apie samurajų su melodija, primenančia japonų animacija (gal iš čia ir albumo pavadinimas?) ir tinkančia žaidimo Tetris Game Over įgarsinimui ir „Time To Leave“, kurios studijinė versija skamba keliskart geriau nei visos prieš tai girdėtos. Taip pat ir parodija „Neturiu Klausos“, įdomiai perdaryta iš dainuojamosios poezijos į SUICIDE DJS muziką.

Deja, tačiau yra ir nemažai nusivylimų. Bandymas repuoti dainoje „Ponios ir Ponai“ nedaug pralenkia anktyvųjų 90 old-schoolinių kiemo chuliganėlių bandymus, „Stebuklingas Šeškas“ verčia susimąstyti, į kokią auditoriją grupė taiko ir ar tikrai pats patenki į jos amžiaus ribas. Labiausiai nuvilia albumo pabaiga – grupės pasirodymų vinimi tapusi „Final Shot“ paversta į eilinę, vieną iš tūkstančių radijo Opus3 repertuaro dalių, kuriai nepadėjo ir Jurga Šeduikytė. O vadinamasis hidden-track, kuris tikriausiai turėtų vadintis „Zajčik“ skamba, kaip rusiško trance-pop didžėjaus mėginimas kurti savo muziką, įkvėpimo semiantis iš Scooter hito apie žuvies kainą. Kažkokio užslėpto pokšto čia įžvelgti taip pat nepavyko.

Klausantis dovanotojo STIPRIAI KITAIP įrašo, kartais atrodo, jog tai ir yra tikroji muzikantų vieta, su vien tik lietuviškais tekstais ir jaukia teatro scenos aura. Didžioji dalis talentingų žmonių Lietuvoje čia ir lieka, ir verta gerbti SUICIDE DJS vien dėl to, kad jie bando pakilti aukščiau ir entuziastingai tiki tuo, ką daro. O „Prastos kokybės nuoširdžiame įraše“ galima rasti šmaikščių istorijų apie draugą baltarusį, pievų karalienes smilgas, plėšiko Hocenploco išpažintį ar visagalę teatro bilietų kontrolierę Levutę, apipintų dar ir gausybe įvairių pokštų. Labiausiai iš jų įsiminė odė garso režisieriui. Atskirą sakinį norisi skirti bene gražiausiam epizodui per abu albumus – baladė „Simai“ įrodo, kad jaunieji aktoriai gali ir būti rimti, ir lyriški ir visai gerai dainuoti. Tik šiek tiek juokingai atrodo albume esantys dažni raginimai dainuoti kartu.

Apibendrinant, Suicide Djs albumas yra šiek tiek chaotiškas, tačiau kupinas tikėjimo savo darbu, ko tikrai galima pasigesti daugelyje kitų lietuviškų įrašų. Erdvės tobulėti dar yra labai daug, tačiau debiutas vykęs.

© ore.lt

Keleta Video ir Foto.
Suicide DJ's @ YouTube.

Šį pranešimą redagavo fajnaj: 2008 gruodžio 09 - 14:29