liutukas grazeja ne dienom o valandom
respectas kaip sakant, daugiau tokiu zmoniu
aina sau kaip vakar buvo smagu namo grist, lekiau kaip ant sparnu
nepamenu kada jau taip smagiai su liutu vaziavom, jokio bildejimo, jokio nesveiko supimosi, o kaip faina kai per
gulinti menta pravaziuoji ir negalvoji kad neduok die amortikai isleks i ora
zodziu didele padeka
taip pat dekoju Sparciui ir Mantuzui









