liutukas grazeja ne dienom o valandom

respectas kaip sakant, daugiau tokiu zmoniu


aina sau kaip vakar buvo smagu namo grist, lekiau kaip ant sparnu



nepamenu kada jau taip smagiai su liutu vaziavom, jokio bildejimo, jokio nesveiko supimosi, o kaip faina kai per
gulinti menta pravaziuoji ir negalvoji kad neduok die amortikai isleks i ora


zodziu didele padeka

taip pat dekoju Sparciui ir Mantuzui
