10 replies to this topic

[zidanas]

Pradžia.
2010 metų kovo 23 dieną, antradienį, nežinia kokių aukštesnių jėgų ar kitų gamtos dėsnių paveiktas, jaunas suvalkijos lygumų berniokas, visiems geriau žinomas Ramūno vardu, apsilankęs vienoje iš auto skelbimų svetainių, nusprendė įsigyti Peugeot 205 automobilį. Deja, pardavinėjamo automobilio buvimo vieta jam buvo labai neparanki, nes automobilis buvo pardavinėjamas Žemaitijos gilumoje, Skuodo miestelyje, visai netoli Latvijos pasienio. Tad visus automobilio pirkimo reikalus aptaręs su kolegomis klubiečiais, šis suvalkijos jaunuolis automobilio pirkimo reikalus patikėjo Skuodo atstovui, geriau žinomam pravarde ergo. Skuodo atstovui netrukus teko pasitelkti savo derybinius sugebėjimus ir bandyti išsiderėti suvalkiečiui palankią kainą. Derybos prasideda. Keletas skambučių pardavėjui... pardavėjas nieku gyvu neina į kalbas apie kainos sumažinimą. Suvalkietiškos savybės šiek tiek atslūgsta ir automobiliui skiriamas jau didesnis biudžetas. Deja, dar keletas skambučių, bet pardavėjas pasirodo esąs grynas žemaitis ir niekuo gyvu nenusileis. Tikras užsispyręs žemaitis pasitaikė. Taigi... dar keletas bandymų paveikti pardavėją, bet...
Visi bandymai nusiderėti baigėsi nesėkme, ir teko automobilio pirkimui paaukoti visa pusę tūkstančio litų. Tiek už jį norėjo gauti pardavėjas. Net jau ir turint šią sumą, automobilį nupirkti buvo nelengva. Ilgos derybos dėl pirkimo datos, po keletą skambučių pardavėjui per dieną, vakarinės ilgos diskusijos su klubiečiais apie tai, kaip elgtis tokioje situacijoje, kėlė nerimą ne vienam žinojusiam šį suvalkiečio sumanymą. Laikas bėgo, savaitgalis artėjo, tačiau pardavėjas vis dar delsė atlikti pardavimo procedūrą, guosdamasis ne va neturėsiąs su kuo į darbą ar pas mergas važinėtis, bandė pardavimo procedūrą nukėlinėti tolimesniam laikui. Tačiau daugybės skambučių ir įtikinėjimų paveiktas, ryžosi atlikti šį žingsnį ir pažadėjo, kad penktadienio rytą automobilis jau stovės ergo kieme. Visi lengviau atsikvėpė. Tačiau kol automobilio nebuvo ergo kieme, niekas nedrįso net planuoti kelionės į šį pasižymintį akmenuotumu Lietuvos kampelį. Su didžiuliu nekantrumu visi laukė penktadienio ryto.
Išaušus penktadienio rytui, ergo visus informuoja ir skelbią džiugią naujieną – automobilis jau jo kieme. Sandoris įvyko. Visi apsidžiaugia. Džiaugsmas reiškia, kad kelionė į akmenuotą Lietuvos kampelį – bus. Vilniečiai iškart skuba geležinkelio stotin įsigyti kelionės bilietus ir planuoja kelionės pradžią.

Kelionė.
Prie Alberto, visiems geriau žinomo kaip Alba, laiptinės visi susirenka tiksliai taip kaip sutarta - 5:45... Kažkodėl net nekyla abejonių, kad šis punktualumas - Gražinutės nuopelnas... Vairuoja Ramūnas, šturmanauja Albertas ir pora mergiočių su Mamutu gale - Ramūno sesė ("siska" anot Ramūno) ir Gražina (Gražinutė anot Mamuto). Stotyje keliaunykai atsiranda be didesnių nuotykių... Ramūnas drebančiais pirštais perduoda Lagūną į sesės rankas ir kolektyvas neatsigręždamas pėdina į stotį... Už nugaros dūžtančių stiklų garso neišgirdę visi lengviau atsipučia... Bilietai nupirkti iš anksto - 4 vietos šešiaviečiame kupe, vagonas trečias, kelio Nr. 1. Laikrodis muša 6:20, traukinys jau stovi ir pradeda įleidinėt keleivius... Paflirtuojama su palydovėm, išsakoma nuoskauda ir nusivylimas dėl to, kad traukiny nėra restorano… Deja, nesulaukiama jokios užuojautos – matosi, kad palydovė tokias nuoskaudas girdi kasdien... Prasidėjo linksmoji dalis - savo kupe paieškos... Pasirodo tai nėra jau taip lengva kaip galėtų atrodyti - ant durų numeriai vieni, įėjus - numeriai kiti...Net išsilavinusiems ir įžvalgiems vilniečiams (tarp kurių realiai vilniečių ir nebuvo) tai pasirodė sunkiai įveikiama užduotis... Ir tai dar net neatsidarius "Vorutos"... Šiaip ne taip susiradę savo kupe Gražina ir trys jos vyrai sugužėjo prie vienišo nepažįstamojo, kuris psichologinio spaudimo (o gal Ramūno) neištvėręs greitai pasišalino... Ištyrinėjus interjerą, apšvietimo ir evakuacijos sistemas pagaliau buvo galima atsipūsti, nusimesti striukes, išsitraukti “netbuką” ir išsiųsti į chat'ą akstyvąjį "SOS" signalą - "Mes paliekame sostinę..." Kelionės metu neleido liūdėti kalnas Gražinos sumuštinių, pora "Vorutos" butelaičių ir įspūdingieji Tikrosios Lietuvos vaizdai... Gražina savo ilgosiomis kojomis flirtavo su Mamutu, taip pat demonstravo puikų savo regėjimą… Jau nuo gero kilometro ji puikiai skaitė stočių pavadinimus - V...v...v..ievis, Ža-ža-ža-sliai, Pa-pa-par-duotuvė ir panašiai... Šiauliuose vietoj planuotų 5 minučių traukinys sustojo vos keliom minutėm - atseit traukinys vėluoja... Negi traukiniui pasivyti porą minučių yra "misija neįmanoma" pasistojo visiems klausimas… Na bala nematė... Tiesa, dėl to kai kas liko neparūkęs... Pamoka rūkoriams - niekada neklausinėkit palydovių ar galima tarp vagonų rūkyt... Nes negalima. O jei kiti rūko? Na kitiems tai galima – tie kiti juk neklausinėja tokių nesamonių... Stotis po stoties, parduotuvė po parduotuvės, sumuštinis po sumuštinio, butelis po butelio - štai ir Plungė...
Sėkmingai įveikusius maršrutą Vilnius-Plungė Lietuvos geležinkelių traukiniu, Vilniečius pasitinka likusieji kubiečiai, pažadėję kelionės į Skuodą metu pravesti ir nemažą pažintinę ekskursiją gražiame Žemaitijos krašte.

Ekskursija prasideda.
Pirmiausia nuspręsta aprodyti Plungės Oginskio rūmus ir jų aplinką. Pasivaikštome po rūmų parką, apžiūrime Oginskio rūmų pastatų ansamblį, šalia stovinčias kadaise buvusias arklides (šiuo metu įrengta sporto salė), apeiname puikų ratą naujai įrengtais takeliais.
Apžiūrėję Plungės Oginskio rūmus ir jų aplinką, patraukiame Salantų link, kur aplankysime Orvidų sodybą bei apžiūrėsime Salantų bažnyčios ansamblį.
Kelionė besišnekučiuojant neprailgsta. Privažiavę Orvydų sodybą išlipame. Didžiausias dėmesys sutelkiamas ties tarybinių laikų technikos žavesiu – tanku. Visi apeina ratu aplink jį ir ne po vieną kartą, kol nustato kur priekis, o kur galas, kišteli galvą vidun pro iliuminatorių, pamąsto apie šio technikos stebuklo jaunystę ir galimybes... Kadangi šaltuoju metų periodu Orvydų sodyba neatveria mums vartų, tad tik pažvelgę pro vartelius sodybos vidun, nusprendžiame tęsti ekskursiją toliau. Sekantis mus dominantis objektas ekskursijos metu - tai Salantų bažnyčia. Pajudame bažnyčios link.
Pakeliui link Salantų centro, kur stūkso didingi Dievo namai, ergo ekipažas vienoje iš sodybų užmato išardytą ir į sodo pakampę numestą 205. Staiga sustojam ir bėgam arčiau. Netrukus prisistato ir šeimininkas Pranas. Paporina kad ne vieną 205 yra suvažinėjęs, ir ne vieną jau dalimis paleidęs. Pačio šeimininko kieme užmatome dar ir sveikutėlį 205. Tiesa kaip pripažįsta pats šeimininkas jis dar važiuojantis. Apsirankioję iš numestojo 205 smulkių detalių už „Ačiū“ ir ilgai čia neužtrukę pajudame tikslo link. Ramūnas prisipažįsta, kad tai pirmas atvejis, kai jis nusirenka dalių šeimininkui matant...
Privažiavę Salantų bažnyčią, apžiūrime ją iš išorės, bei iš vidaus. Tikrai didingas ir gražus neogotikos stiliaus pastatas.
Sekančiu ekskursijos punktu pažymėti pietūs vienintelėje Salantų kavinėje „Pakalnutė“. Deja, kavinė tą dieną buvo rezervuota. Pajudame Mosėdžio link. Ten apžiūrėsime akmenų muziejų.
Pasiekę Mosėdžio miestelį, pasivaikštome po Mosėdžio akmenų parką. Akmenų gausa čia tikrai įspūdinga, ypač neregėjusiems tiek akmenų ir tokių didelių vienoje vietoje. Pradeda lašnoti, tad susirūpinome kur galėtumėme prisėsti papietauti. Tačiau kavinė Mosėdyje taip pat neveikia. Pajudame Skuodo link. Ergo rezervuoja kavinę Skuode, tad ramiai judame tikslo link. Lietus po truputį ima vis smarkiau barbenti į priekinį stiklą. Pasiekiame Skuodą ir ramiai prisėdame kavinėje. Tikimės, kad kol pietausime, lietus nustos. Pietaujame. Tačiau lietus ne tik nesustoja, bet nepaliaujamai įsismarkauja vis labiau ir labiau.
Sekančiais ekskursijos punktais buvo pažymėti Puokės akmuo (didžiausias Lietuvoje esantis akmuo), Apuolės piliakalnis bei Truikinių šaltinėlis.
Gausus klubiečių būrelis sprendžia svarbų klausimą, ką daryti tokiu oru, ar judėti link lankytinų objektų ar likti Skuode? Tačiau Zidanas patikina, kad ką tik išsiuntė SMS ir užsakė gerą orą bei ragina visus tęsti ekskursiją. Griausmingais aplodismentais visi pritaria. Ekskursija tęsiasi.
Judame link didžiausio Lietuvos akmens. Lietus nesiliauja. Tačiau Zidanas jį užsakė tik toms vietoms, kuriose yra lankytini objektai. Visai kelionei užsakyti per brangu. Tad labai nepergyvename. Atvykus prie didžiojo akmens, kaip ir buvo Zidano žadėta, lietus liaujasi. Pamatę akmenį visi nustemba. Tokio dydžio akmens dar niekas nebuvo regėjęs. Netgi Puntukas prieš šį akmenį atrodo kaip tėvas prieš sūnų. Judame akmens link. Užsiropščiame netgi ant viršaus. Fotografuojamės atminčiai. Apžiūrėję, palaipioję ir įsiamžinę, pajudame sekančio ekskursijoje numatyto tikslo link – Apuolės piliakalnio.
Kelionės metu vėl užklumpa lietus. Zidanas dar kart pasitikrina ar tikrai oras ties Apuolės piliakalniu bus užsakytas. Įsitikina kad taip. SMS pasiekė tikslą. Kiek netrukus privažiuojame ir piliakalnį. Lietus liaujasi ir visi drąsiai šoka iš automobilių. Stačiais laiptais nusileidę, dar statesniais kopiame į aukštą piliakalnį. Ergo papasakoja trumpą piliakalnio istoriją ir ant jo vykstančių smagių vasaros švenčių tradicijų puoselėjimą. Apžiūrėję, pasivaikščioję ir įamžinę gražias vietas, pajudame sekančio lankytino objekto link. Kelionės metu vėl pradeda krapnoti. Zidanas suskumba siųsti SMS ir užsakyti gerą orą.
Atvykstame prie Truikinių šaltinio. Oras nesitaiso, bet Zidanas patikina kad SMS išsiųstas ir rezultatas tikrai turėtų būti teigiamas. Tad kiek nedrąsiai, bet visi išlipame. Lietus dar keliais lašais pakrapnoja mus ir netrukus nustoja. Apžiūrime šaltinį. Patikriname vandens šaltumą. „Šaltas“ – sako Gražina. Ramunas net nedrįsta merkti piršto...
LADOS ekipažo vyrai vis dažniau pradeda minėti žodį „norfa“. Tačiau ekskursijos iškeisti į nieką kitą negalime. Tad judame paskutinio objekto link – Skuodo užtvankos. Privažiuojame. Patraukiame užtvankos link. Ergo papasakoja užtvankos atsiradimo istoriją, paskirtį, tendencijas ir kitus faktus. Labiausiai ši užtvanka sudomina Ramuną, kuris nepaliauja uždavinėti klausimus mūsų vienam iš kelionės gidų - ergo. Dar keletas fotoaparato mygtuko paspaudimų ir galime sakyti, kad pažintinė ekskursijos dalis baigiasi. Visi sėdame į automobilius ir pajudame Skuodo centro link.
Visos ekskursijos metu daugiausiai pavartotas žodis „norfa“ virsta realybe. Į krepšelius kraunama marinuota mėsytė ir visa kita, kas priklauso prie gardaus šašlyko. Vos tik išėjus iš apsipirkimo vietos, Ramunas saugiai it kūdikį laikydamas didžiulį bambalį alaus Gražinai ištaria „ate brangioji, aš tavęs pasiilgsiu...“, kas protingesnių ir blaivesnių žmonių kalba reiškia „ate proteli...“. Dar kelios minutės kelio ir mes visi jau vietoje. Naujasis 205 savininkas nelengvai iškeldamas pavargusias kojeles po ilgos ekskursijos iš ergo LADOS puola apžiūrėti savo naujojo pirkinio. Likusieji iškrovę savo mantą, apžiūrėję „Medinio ratlankio“ klubo prezidento valdas, patraukia išsamesnei naujojo pirkinio apžiūrai.

Naujojo pirkinio apžiūra.
Viskas prasideda nuo galinio žibinto pakeitimo. Iš pažiūros atrodo tai paprastas, nesudėtingas ir universitetinių žinių nereikalaujantis darbelis. Ramunas atjungia „fyškutes“, atsuka varžtą ir žibintai jau rankose. Surinkimas vyksta atgaline tvarka. Viskas surinkta, belieka tik patikrinti ar veikia šviesos. O pasirodo šviesos „sudurniuoja“. Posūkiai mirksi kas sau, gabaritai tai dega tai nedega, stabdžių lemputės nereaguoja į stabdžių pedalo paspaudimus. Ramunas numoja ranka, pusbalsiu sau ir kitiems pranešdamas kad iki Vilniaus dienos metu parvažiuosim.
O dabar laukia svarbiausias momentas – užvesti naująjį pirkinį ir padaryti test drive‘ą. Pirmieji bandymai pažadinti liūtą visiškai nesėkmingi. Akumuliatorius gyvas ir variklį suka sėkmingai, tačiau šis nesiveda. Antras, trečias ir tolimesni bandymai niekuo nesiskiria nuo pirmojo. Susirinkę prie 205 protingieji kurmiai nusprendžia kad viso šito priežastis gali būti pasibaigęs kuras, kadangi kuro rodyklė visiškai nereaguoja į degimo režime pasuktą raktelį. Kur ir kaip dabar jo gaut? Žinoma kad degalinėj. Pasibalnoję ergo LADA, ir nusprendę kad penkių litro kuro užvedimui ir test drive‘ui pilnai užteks, išlekiam į degalinę. Netrukus veiksmas vėl grįžta prie 205, kuras supilamas ten kur jam ir priklauso būt. Skubam sukti raktelį, kuro rodyklė lieka savo vietoje, net nesukrutėjusi, bet žinodami kad kuro tikrai yra, bandome užvesti. Tačiau bandymai užvesti nė kiek nesiskiria nuo ankstesnių. Hm. Protingieji kurmiai daro išvadą kad bėda bus ne kuro trūkume. Gimsta mintis užtempti. Bandymai prasideda. LADA įsibėgėja, tačiau 205 nė krust. Jokių prabudimo ženklų. Dar keli bandymai, tačiau ir toliau 205 jokio noro užsivesti neparodo. Kas belieka, tempiam atgal į kiemą. Pastatom. Ramuną informuojam apie tai, nors šis smagiai laiką leisdamas prie stalo nė kiek nepergyvena. Matomai dėl šios nesėkmės kiti pergyvena labiau, kad net forume iš anksto bando užklausti gal kas netikėtai planuoja važiuoti maršrutu Skuodas-Vilnius sekmadienį. Vis dėlto į Vilnių grįžti kažkaip reikės.
Tačiau ergo pasikasęs pakaušį ir permetęs savo pažinčių ratelį, nusprendžia paskambinti auto elektrikui. Niekas netiki kad šeštadienio vakare įmanoma rasti dirbantį elektriką, o juo labiau rytoj - sekmadienį. Bet skambutis pasiekia tikslą. Elektrikas sutinka apžiūrėti 205. Netrukus, 205 kabinamas ant virvės, prikabinamas prie LADOS ir traukinukas pajuda elektriko link. LADOS baranką sukioja ergo, 205 ekipaže įsitaisė Zidanas ir Alba. Tamsias Skuodo gatves, nes būtent tuo momentu visas pasaulis buvo valandai išjungęs šviesas, LADOS ir 205 traukinukas praskodžia it vėjas kokį seną vandens bokštą be langų. Dar keli staigūs posūkiai, nedidelis žvyrkelio ruožas, ir ekipažas atsiduria tamsiame ir plyname lauke. Kažkur netoliese, pastate, primenančiame tarybines fermas dega švieselė. Laukiam. Pradeda lyti. Tamsoje pasigirsta žingsniai. Pasirodo elektrikas. Vienoje rankoje didžiulis prožektorius, kitoje testeris. Elektriko paliepimu atidarome kapotą, elektrikas pasižiūri, pakraipo galvą, o ergo nieko nelaukdamas informuoja elektriką apie tai, kad šiame 205 yra pakeistas variklis, vietoj senojo „viensviens“ įdėtas „viensšeši“. Elektrikas pakėlęs antakį tik ištaria: „b**** čia, o ne viensšeši. Nesat jūs turbūt matę viensšeši variklio“. Visus apima juokas. Bet ginčytis nesiryžta niekas. Nes nieks iš tikro ir nežino koks čia variklis. Dokumentuose vis dar liko įrašas apie „viensviens“ variklį. Elektrikas ilgai nedelsdamas pradeda savo darbą. Iš pradžių bando atidaryti relių dėžutę. Prasideda keiksmai prancūzų pusėn už tai kad per pietūs varlių apsiriję ir prisigėrę vyno, sugalvojo dėžutės atidarymą padaryti antraip. Po keleto bandymų vis tik atidaromas relių blokas. Elektrikas nustemba: „kur padėjot antrą relę?“. Į šį klausimą nieks neturi atsakymo. Elektrikas patikrina ir tą vieną relę. Viskas su ja gerai. Pasitelkęs klausą, suranda kur paslėpta antroji. Su antrąja irgi viskas tvarkoje. Pereinama prie babinos. Čia irgi nieko blogo nepastebėta. Alba pavaišina elektriką cigarete. Duoda ugnies. Elektrikas lengvai pūsdamas dūmą klausia: „kur jūs dėsit šitą laužą?“, ergo nedelsdamas atsako, kad vienas suvalkietis jį paėmė „ant dalių“. Elektrikas nustebęs, tačiau nevyniodamas žodžių į vatą ištaria: „ar čia dar yra kokių nors dalių? Čia lavonas. Bent odinis salonas būtų, tai nors mergų prisisodinęs dulk*** galėtum. O dabar? Sušals ir mergos...“ Visi prapliumpa juokais. Cigaretė baigėsi, elektrikas tęsia savo darbą. Pereinama prie kuro siurblio paieškų. Greitai jį suradęs elektrikas patikrina testeriu. Nei kuro lygio matuoklė nei kuro siurblys negauna „masės“. Tampa aišku, kodėl pradžioje bandant užvedinėti, kuro rodyklė buvo nulinkusi it prinokusi varpa. Bėda jau lyg ir aiški. Elektrikas atsineša grąžtą, prakerpa masės laidą, prijungia vieną laido galą prie jo, o kitame gale apvyniojęs samariezą įsuka kėbulan. Dar syk patikrinama testeriu. Rezultatas teigiamas.
Elektriko paliepimu ergo pasuka raktelį ir štai baltasis žvėris užriaumoja. Elektrikas už darbą šeštadienio vėlų vakarą, kuomet visas Skuodas pasinėręs į blaivybės propagavimo gretas, paprašo tik dvidešimt lietuviškų pinigų. Kur tu kitur žmogau rastum šeštadienio vėlų vakarą dirbantį elektriką? Bet Skuode pasirodo tai įmanoma. Galiausiai ergo įšoka 205 vidun ir nurūksta tamsiomis Skuodo gatvėmis. Zidanas su Alba sušoka į LADA ir bando vytis, bet veltui. Pirmą kartą sėdintiems prie LADOS vairo ne taip lengvai jiems sekasi perprasti rusiško automobilio vairavimo subtilybes. Pirmoje sankryžoje užgesta. Bando vestis, bet nesėkmingai. Kol galiausiai Alba pamato raudoną mygtuką. Spaudžia, ir LADA užsiveda, lekia toliau namo. Dar keletas posūkių duobėtose Skuodo gatvėse ir jie jau sukasi į kiemą. Gesina rusišką techniką ir skuba likusiems pasakot šviežiausių įspūdžių...
Likusieji ergo namuose (negalėjo gi visi pas elektriką važiuot) toliau skrudino šašlykus, tvarkė Gražinut...ės „Radvilų“ alų, Mazosios pasakiško skonio sumuštinius, bendravo, diskutavo, kas miegos su Barškiu (perkrikštytu šunimi Braškiu), viena akim spoksojo į chorų karus, o vėliau ir prisijungė prie visuotinio „išsijungimo“... Elektros ta prasme... Laukė grįžtančio iš elektriko ekipažo su geromis žiniomis... Beje, betvarkant alų ir bespoksant teliką, grįžo ergo mama... Visi buvo informuoti, kad ji grįš kitą dieną – todėl visi kiek sunerimo... Visa laimė, kad mama apie mus buvo informuota. Kitu atveju vaizdelis būt buvęs neblogas – grįžta mama namo – sūnaus nėr, o ant sopkutės sėdi „chebrytė“ ir alų maukia... Pasisveikinom, šnektelėjom apie šį bei tą ir džiaugėmės, kad mūsų neišvarė su šluota beigi šratais ... Kur buvęs kur nebuvęs parbildėjo gelbėtojų būrys su gerom naujienom ir geros nuotaikos užtaisu...
Visiems palengvėja, pasakojimas apie elektriko kalbos dovaną visiems sukelia nemažą juoko dozę, vakaro nuotaika pakyla, vakarėlis tęsiasi... Ir taip iki kol visi sukrenta prezidentiniuose apartamentuose poilsio.

Sekmadienio rytas.
Pirmasis kaip ir priklauso pakyla prezidentinių apartamentų savininks. Apėjęs ūkį, apskambinęs visus Velykinio slalomo organizatorius ir paskelbęs jiems „itin džiugią“ naujieną, kad dabar tikslus laikas ne 6:00, bet 8:00 (nes tą naktį sukome laikrodžius vieną valandą į priekį), išlekia motobolo aikštėn ruoštis varžyboms.
Likusieji tik prabėgus dar gerai valandai pradeda ropštis iš prezidentinių apartamentų miegamųjų. Vienas pirmųjų pakilęs Alba visiems paruošia kavos. Kažin ar namuose irgi taip rūpinasi namiškiais sekmadienio rytais? Ant pusryčių stalo vėl patiekiami sumuštiniai, Salantų pyragas, naminė mišrainė, šašlykai ir kitokios gėrybės. Pusryčiaujame.
Grįžta ergo. Visas permirkęs nuo lietaus. Drabužiai nuo viršutinių iki pat apatinių įmirkę tikėtina lietaus vandeniu... Šoninis vėjas nepalankus tokio renginio organizatoriams. Pasislėpti nuo tokio oro šansų beveik nėra.
Pusryčiams pasibaigus vyriškoji draugija patraukia prie naujojo pirkinio, kur bus bandoma sutvarkyti šviesas. Vėl išardomi galiniai žibintai, ieškoma priežasčių kodėl nedega lemputės. Bandoma įvairių laidų pagalba atvesti masę iki žibinto korpuso, tačiau nesėkmingai. Galiausiai nusprendžiama pasižiūrėti į šalia stovintį lygiai tokį patį 205. Pažiūrėjus ir palyginus, Ramunas atranda kad viena „fyškė“ nerado sau vietos, t.y. tabalavo it jaunutės drebulės šakelė vėjyje. Greitai surandam jai vietą ir tikrinam. Visos šviesos stojo į savo vietas. Pagaliau, atsikvepia Ramunas.
Grįžę prezidento gryčion ir iki Velykinio slalomo varžybų turėdami dar beveik porą gerų valandų, stebime Formulės 1 startą ir varžybų pradžią. Užkandžiaujame. Nusprendę nevairuoti tą dieną atsigaivina ir gaiviaisiais gėrimais.
Artėjant Velykinio slalomo pradžiai patraukiam motobolo aikštėn. Kolona iš dviejų baltų 205 gražiai rieda Skuodo gatvėmis. Netrukus atsiduriame vietoje. Įsitaisę patogiose vietose, stebėsime varžybas. Tiesa šį kartą tik iš automobilių, nes lietus nepaliaujamai pila ir toliau. Ergo paprašius, Vėžaičių vadas sutinka prisidėti ir prie varžybų organizavimo – į rankas gauna raciją ir užduotį fiksuoti laikus. Taigi vieno fotografo akreditacija ir fotoaparatas pereina į Mazosios rankas. Varžybos prasideda. Vienuolika ekipažų rungiasi trijose klasėse: priekinių, galinių ir visais keturiais varomų klasėse. Varžybose taip pat dalyvauja ir vienas 205. Kaip vėliau paaiškėja, priekinių varomų klasėje užėmęs pirmąją vietą, o absoliučioje įskaitoje vos kiek daugiau nei vieną sekundę nusileidęs keturių varomų klasėje laimėjusiam vokiškos markės automobiliui. Į Velykinio slalomo varžybas taip pat atvyko dar pora klubiečių iš Mažeikių: shakilas ir ozzo. Po Velykinio slalomo visa klubiečių draugija patraukia kartu papietauti. Skaniai papietavę, pajuokavę, su mažeikiečių atstovais atsisveikiname, o patys patraukiame degalinės link. Pasinaudodamas ergo tarnybine padėtimi vilniečių ekipažas užsipila kuro kelionei. Pinigų lieka, tad Ramunas nepraleidžia progos pasiimti „kuro“ ir sau. Dviejų baltų 205 kolona, atsisveikinusi ir padėkojusi ergo už šiltą ir jaukų prezidentinį priėmimą, pajuda iš Skuodo Plungės link. Ties Plunge kolona išsiskiria, palinkėję vieni kitiems gero kelio, vieni nurūksta Vilniaus, kiti Vėžaičių kryptimis.

--------------------

Ekskursijos foto:
Mamuto foto: http://picasaweb.google.lt/Mamutas/Zemaitija#
Zidano foto: http://public.fotki.com/Q16/pk/2010-03-27/ (psw: peugeotklubas)

[ergo]

visada galima toki susitikima ir pakartoti, nors aliektiko zodziu niekas nepakartos gaila fotoaparato niekas neturejo tadu velai nakti

[Marcin]

linxmai super

[Linas]

Labai graziai papasakota istorija

[Neburtininkas]

tiek daug prirasyta kad tik apgraibom skaiciau ale ir tai pavargau.tai ir nebaigiau. bet

[Marcin]

as perskaiciau idomu buwo

[STOPforce]

tai kiek jus egzpertai paeme buvot, kad atidare kapota neatskiret 1.1 nuo 1.6 ??

[STOPforce]

chia antroj nuotraukoj tikrai ne 1.9?

tai 1.9 ir 1.6 vizualiai atrodo visiskai vienodai

Tavo nuotraukoj 1.4 (pagal aprasyma), bet 1.1. atrodo visiskai taip pat.

Nebent su karbais kuris TU butu arba nuo kokio 306-to detas 1.6 (nu bet ir tas skiriasi pakankamai)...

[STOPforce]

nu ne, mano nuotraukoj tikrai 1.6
http://www.cardomain.com/ride/3084531

dar gerai, kad tas izraelietis 3.0 nepasirase

[Edis_Vln]

nu ne, mano nuotraukoj tikrai 1.6
http://www.cardomain.com/ride/3084531

dar gerai, kad tas izraelietis 3.0 nepasirase

ir Twin Turbo
o tema tikrai

Edited by Edis_Vln, 2010 April 17 - 23:23.

[minde1979]

stipriai ilgas rasinelis.rasyciau 10 balu ne nesusimastes.net mokykloj kai rasydavau uz pazymi,sunkiai toki isspausdavau,nors 9/9beveik visada gaudavau.noreciau pabandyt toki parasyt koki karta.kaip sakant sioks toks challangas gautus.