250 replies to this topic

[Nerijusv]

Arba šioje temoje už debilus laiko žmones kurie užduoda rimtus klausimus arba debilai laikantys save statybininkais dalina patarimus... Perskaičiau 4psl ir supratau, kad kažkas klausia karkasinio namo statybos mazgų sprendimų, fasadinių sistemų sprendimo ar panašiai... Man smalsu ar tie patarėjai turi kokį statybinį išsilavinimą, ar tame dalyke sukasi, ar yra pridėje prie to nagus?
1. Karkasinis namas kaip vienas kolega minejo statomas pas ji su statramstiniais tašais 100x50mm, vadinasi bus dedama vata, toliau turėtų būti sukama plokštė Durelis,
<...>
Jei reikia normaliu konsultaciju, atvaziuokit - isspresiu visas problemas, sudarankiu neklausykit.

pasiulyk dar rekuperacine ventiliacijos sistema isirengti vasarnamyje, juk karkasiniam namui tai privaloma... nors ne, gi jais neprekiauji...

[Bosas]

Prekiauju, jei reikes pagal uzsakyma atvesiu, tik tam reikia isskirtinu finansiniu pajegumu... Todel ir nekalbu apie ja, be to ji nera butina.

[Jimmy]

1. Karkasinis namas kaip vienas kolega minejo statomas pas ji su statramstiniais tašais 100x50mm, vadinasi bus dedama vata, toliau turėtų būti sukama plokštė Durelis, bet jau susuko OSB. Kadangi mūsų klimatas ne toks kaip šiltuosiuose kraštuose, namas jau po 2-3m reikalaus rekonstrukcijos. DĖMESIO - OSB niekada nebuvo ir nebus plokštė neįgerianti drėgmės, ji padengta apsauginiu laku, transportavimui atviroje priekaboje nuo taško A iki taško B, ne daugiau! Plėvelė fasadui naudojama ne difuzine, o juolab prie plokštės, tikrai bus ragai namui, realiai sumustinis turi buti toks (tasai, tarp ju vata, ant tasu isoreje durelis, tada vel 5cm tasai, prie ju tvirinima windshield plevele, o tuomet dailylente). Cia gaunasi ventiliuojamo karkasinio namo fasadas, bus tavo namui ragai, jei paklausei to netikusio patarejo.
...

... hmmm...
Situacija tokia: esu statybininkas-mėgėjas, gal ir paskubėjau su tokiu savo karkasu, bet turiu ir daugiau durnų minčių.
Šiuo metu gryčia iš išorės dar neapkalta dailylentėm ir dar nežinia kada tai įvyks, kol nerekonstruotas stogas. Tačiau apsaugai nuo išorės poveikio, aš tą OSB iš išorės išmozojau tokiu anglišku impregnantu (skiedžiasi vandeniu). Prastovėjo beveik metus ir ant plokštės nesimato jokių atsilupimų. Sulyginau su tos pačios OSB niekuo nepadengta atraiža, pragulėjusia tiek pat laiko lauke, tai tos padėtis akivaizdžiai prastesnė...
Mintis tokia: tašai (savaime aišku) prieš dailylentes bus. Gal ne 5 cm, bet 2,5 tikrai. O jei nepatingėčiau tą išorinę OSB kelių mm grąžteliu subadyt dėl ventiliacijos? Tai turbūt paprasčiau, nei vėl lupti visa tai lauk? Suprantu, kad skamba gan neįprastai, nes niekas turbūt taip nedaro, bet ar tai nepagerins situacijos?...

[Erne]

sumustinis turi buti toks (tasai, tarp ju vata, ant tasu isoreje durelis, tada vel 5cm tasai, prie ju tvirinima windshield plevele, o tuomet dailylente). Cia gaunasi ventiliuojamo karkasinio namo fasadas, bus tavo namui ragai, jei paklausei to netikusio patarejo.

Kiek aš žinau ir suprantu, dar ir ekspertas patvirtino www.karkasinis.lt , tai durelio plokštės ant sienų negerai. Ši plokštė visiškai nelaidi orui, vandeniui. Šiuo metu pats statau karkasinį namą ir ant sienų dėsiu Hunton medienos plaušo plokštes. Sienos turi kvėpuoti. Visa Norvegija taip statoma, kam dar reikia dvirati išradinėti, Durelio plokštė dar plėvelė iš kur čia tokia patirtis ?

[Erne]

1. Karkasinis namas kaip vienas kolega minejo statomas pas ji su statramstiniais tašais 100x50mm, vadinasi bus dedama vata, toliau turėtų būti sukama plokštė Durelis, bet jau susuko OSB. Kadangi mūsų klimatas ne toks kaip šiltuosiuose kraštuose, namas jau po 2-3m reikalaus rekonstrukcijos. DĖMESIO - OSB niekada nebuvo ir nebus plokštė neįgerianti drėgmės, ji padengta apsauginiu laku, transportavimui atviroje priekaboje nuo taško A iki taško B, ne daugiau! Plėvelė fasadui naudojama ne difuzine, o juolab prie plokštės, tikrai bus ragai namui, realiai sumustinis turi buti toks (tasai, tarp ju vata, ant tasu isoreje durelis, tada vel 5cm tasai, prie ju tvirinima windshield plevele, o tuomet dailylente). Cia gaunasi ventiliuojamo karkasinio namo fasadas, bus tavo namui ragai, jei paklausei to netikusio patarejo.
...

... hmmm...
Situacija tokia: esu statybininkas-mėgėjas, gal ir paskubėjau su tokiu savo karkasu, bet turiu ir daugiau durnų minčių.
Šiuo metu gryčia iš išorės dar neapkalta dailylentėm ir dar nežinia kada tai įvyks, kol nerekonstruotas stogas. Tačiau apsaugai nuo išorės poveikio, aš tą OSB iš išorės išmozojau tokiu anglišku impregnantu (skiedžiasi vandeniu). Prastovėjo beveik metus ir ant plokštės nesimato jokių atsilupimų. Sulyginau su tos pačios OSB niekuo nepadengta atraiža, pragulėjusia tiek pat laiko lauke, tai tos padėtis akivaizdžiai prastesnė...
Mintis tokia: tašai (savaime aišku) prieš dailylentes bus. Gal ne 5 cm, bet 2,5 tikrai. O jei nepatingėčiau tą išorinę OSB kelių mm grąžteliu subadyt dėl ventiliacijos? Tai turbūt paprasčiau, nei vėl lupti visa tai lauk? Suprantu, kad skamba gan neįprastai, nes niekas turbūt taip nedaro, bet ar tai nepagerins situacijos?...

Vienareikšmiškai, lupk lauk ta OSB

[Nerijusv]

1. Karkasinis namas kaip vienas kolega minejo statomas pas ji su statramstiniais tašais 100x50mm, vadinasi bus dedama vata, toliau turėtų būti sukama plokštė Durelis, bet jau susuko OSB. Kadangi mūsų klimatas ne toks kaip šiltuosiuose kraštuose, namas jau po 2-3m reikalaus rekonstrukcijos. DĖMESIO - OSB niekada nebuvo ir nebus plokštė neįgerianti drėgmės, ji padengta apsauginiu laku, transportavimui atviroje priekaboje nuo taško A iki taško B, ne daugiau! Plėvelė fasadui naudojama ne difuzine, o juolab prie plokštės, tikrai bus ragai namui, realiai sumustinis turi buti toks (tasai, tarp ju vata, ant tasu isoreje durelis, tada vel 5cm tasai, prie ju tvirinima windshield plevele, o tuomet dailylente). Cia gaunasi ventiliuojamo karkasinio namo fasadas, bus tavo namui ragai, jei paklausei to netikusio patarejo.
...

... hmmm...
Situacija tokia: esu statybininkas-mėgėjas, gal ir paskubėjau su tokiu savo karkasu, bet turiu ir daugiau durnų minčių.
Šiuo metu gryčia iš išorės dar neapkalta dailylentėm ir dar nežinia kada tai įvyks, kol nerekonstruotas stogas. Tačiau apsaugai nuo išorės poveikio, aš tą OSB iš išorės išmozojau tokiu anglišku impregnantu (skiedžiasi vandeniu). Prastovėjo beveik metus ir ant plokštės nesimato jokių atsilupimų. Sulyginau su tos pačios OSB niekuo nepadengta atraiža, pragulėjusia tiek pat laiko lauke, tai tos padėtis akivaizdžiai prastesnė...
Mintis tokia: tašai (savaime aišku) prieš dailylentes bus. Gal ne 5 cm, bet 2,5 tikrai. O jei nepatingėčiau tą išorinę OSB kelių mm grąžteliu subadyt dėl ventiliacijos? Tai turbūt paprasčiau, nei vėl lupti visa tai lauk? Suprantu, kad skamba gan neįprastai, nes niekas turbūt taip nedaro, bet ar tai nepagerins situacijos?...

Vienareikšmiškai, lupk lauk ta OSB

nelupk, kam tas vargas. pagal egzpertu prognozes dar po metu-dvieju pacios nukris.
papildyk info apie savo vasarnami - koks daug maz plotas, koks sandarumas langu/duru/ventiliacijos, sildymo saltinis kazkoks yra/planuojamas, ziema bus/nebus lankomasi?

Bosas paporijo apie ventiliuojama fasada, kuris padetu is siltinimo sluoksnio isgarinti dregme t.y. apie pasekmiu taisyma, bet kazkodel nutylejo apie vidaus dali, t.y. apie priezastis is kur ta dregme atsiranda ir kaip isvengti jos ir jos patekimo i siltinimo sluoksni...

[Bosas]

sumustinis turi buti toks (tasai, tarp ju vata, ant tasu isoreje durelis, tada vel 5cm tasai, prie ju tvirinima windshield plevele, o tuomet dailylente). Cia gaunasi ventiliuojamo karkasinio namo fasadas, bus tavo namui ragai, jei paklausei to netikusio patarejo.

Kiek aš žinau ir suprantu, dar ir ekspertas patvirtino www.karkasinis.lt , tai durelio plokštės ant sienų negerai. Ši plokštė visiškai nelaidi orui, vandeniui. Šiuo metu pats statau karkasinį namą ir ant sienų dėsiu Hunton medienos plaušo plokštes. Sienos turi kvėpuoti. Visa Norvegija taip statoma, kam dar reikia dvirati išradinėti, Durelio plokštė dar plėvelė iš kur čia tokia patirtis ?

Teoriskai tavo variantas tinkamas, praktiskai tavo naudojamas plokstes gauti nera paprasta, pritrukus mazo kiekio turesi milziniska galvos skausma, pleveles deda tam, kad gautusi ventiliuojamas fasadas, oro priemimas butu is apacios ir iseitu per virsu nuimdamas visa dregme besikaupiancia ant ploksciu. Pati plokste kaip durelis nera laidi nei dregmei, nei vandeniui, o kaina beveik lygi osb plokstems. Ventiliacija name turi buti irengta atskirai, o ne per sienas, kai kiauros sienos ir saltas ar siltas oras vaiksto skersai ir istryzai silumos varzos koeficientas labai zemas. Juolab kai pas mus ta pacia diena gali buti +12, o nakti jau -3 temperaturos. Sprendimu reikia ieskotis lieuvisku, ne Norvegijoje gyvenam, norvegijoje taip klimatas nesokineja, dregmes lygis zemesnis todel joje nera taio salta prie -25, kaip yra salta pas mus.

[Bosas]

1. Karkasinis namas kaip vienas kolega minejo statomas pas ji su statramstiniais tašais 100x50mm, vadinasi bus dedama vata, toliau turėtų būti sukama plokštė Durelis, bet jau susuko OSB. Kadangi mūsų klimatas ne toks kaip šiltuosiuose kraštuose, namas jau po 2-3m reikalaus rekonstrukcijos. DĖMESIO - OSB niekada nebuvo ir nebus plokštė neįgerianti drėgmės, ji padengta apsauginiu laku, transportavimui atviroje priekaboje nuo taško A iki taško B, ne daugiau! Plėvelė fasadui naudojama ne difuzine, o juolab prie plokštės, tikrai bus ragai namui, realiai sumustinis turi buti toks (tasai, tarp ju vata, ant tasu isoreje durelis, tada vel 5cm tasai, prie ju tvirinima windshield plevele, o tuomet dailylente). Cia gaunasi ventiliuojamo karkasinio namo fasadas, bus tavo namui ragai, jei paklausei to netikusio patarejo.
...

... hmmm...
Situacija tokia: esu statybininkas-mėgėjas, gal ir paskubėjau su tokiu savo karkasu, bet turiu ir daugiau durnų minčių.
Šiuo metu gryčia iš išorės dar neapkalta dailylentėm ir dar nežinia kada tai įvyks, kol nerekonstruotas stogas. Tačiau apsaugai nuo išorės poveikio, aš tą OSB iš išorės išmozojau tokiu anglišku impregnantu (skiedžiasi vandeniu). Prastovėjo beveik metus ir ant plokštės nesimato jokių atsilupimų. Sulyginau su tos pačios OSB niekuo nepadengta atraiža, pragulėjusia tiek pat laiko lauke, tai tos padėtis akivaizdžiai prastesnė...
Mintis tokia: tašai (savaime aišku) prieš dailylentes bus. Gal ne 5 cm, bet 2,5 tikrai. O jei nepatingėčiau tą išorinę OSB kelių mm grąžteliu subadyt dėl ventiliacijos? Tai turbūt paprasčiau, nei vėl lupti visa tai lauk? Suprantu, kad skamba gan neįprastai, nes niekas turbūt taip nedaro, bet ar tai nepagerins situacijos?...

Vienareikšmiškai, lupk lauk ta OSB

nelupk, kam tas vargas. pagal egzpertu prognozes dar po metu-dvieju pacios nukris.
papildyk info apie savo vasarnami - koks daug maz plotas, koks sandarumas langu/duru/ventiliacijos, sildymo saltinis kazkoks yra/planuojamas, ziema bus/nebus lankomasi?

Bosas paporijo apie ventiliuojama fasada, kuris padetu is siltinimo sluoksnio isgarinti dregme t.y. apie pasekmiu taisyma, bet kazkodel nutylejo apie vidaus dali, t.y. apie priezastis is kur ta dregme atsiranda ir kaip isvengti jos ir jos patekimo i siltinimo sluoksni...

Del lupimo nesiulyciau dabar to daryti, realiai sienos anaiptol pas tave sildytos ne 10cm vatos, bent jau speju, nes 10cm sluoksnio mazoka, juolab jei sudeta paroc extra, jos silimos pralaidumo varza didoka, reiketu mazdaug 20-30cm sudet praktiskam namui. Tai, kad ja impregnavai yra gerai, siulau nuvaziuoti pas specialistus kurie prekiauja statybines medienos impregnantais, vienus zinau karoliniskese, vadinasi Almaruno prekyba, pasikonsultuoti, pasiulys koncentrata, kuris kaip gruntas uzdarys visas poras dregmei, kitaip tariant dregme neis i vidu, saltis taip pat. Is vidines puses kai desi vata siulau baigus ja kisti uzdeti plevele kuri yra vadinama garo izoliacine reflektorine, ji garu nepraleis pro save, o ir atspindes siluma, taip isspresi mazga sienoje, kad siltinimo medziagos nekauptu dregmes. Kadangi plevele neisleis garo vel gi reikes daryti ta pati ventiliacini principa, taselis kad ir kaip mineta buvo 2,5cm duos garui iseiti per ventiliacinius kanalus.

[Erne]

sumustinis turi buti toks (tasai, tarp ju vata, ant tasu isoreje durelis, tada vel 5cm tasai, prie ju tvirinima windshield plevele, o tuomet dailylente). Cia gaunasi ventiliuojamo karkasinio namo fasadas, bus tavo namui ragai, jei paklausei to netikusio patarejo.

Kiek aš žinau ir suprantu, dar ir ekspertas patvirtino www.karkasinis.lt , tai durelio plokštės ant sienų negerai. Ši plokštė visiškai nelaidi orui, vandeniui. Šiuo metu pats statau karkasinį namą ir ant sienų dėsiu Hunton medienos plaušo plokštes. Sienos turi kvėpuoti. Visa Norvegija taip statoma, kam dar reikia dvirati išradinėti, Durelio plokštė dar plėvelė iš kur čia tokia patirtis ?

Teoriskai tavo variantas tinkamas, praktiskai tavo naudojamas plokstes gauti nera paprasta, pritrukus mazo kiekio turesi milziniska galvos skausma, pleveles deda tam, kad gautusi ventiliuojamas fasadas, oro priemimas butu is apacios ir iseitu per virsu nuimdamas visa dregme besikaupiancia ant ploksciu. Pati plokste kaip durelis nera laidi nei dregmei, nei vandeniui, o kaina beveik lygi osb plokstems. Ventiliacija name turi buti irengta atskirai, o ne per sienas, kai kiauros sienos ir saltas ar siltas oras vaiksto skersai ir istryzai silumos varzos koeficientas labai zemas. Juolab kai pas mus ta pacia diena gali buti +12, o nakti jau -3 temperaturos. Sprendimu reikia ieskotis lieuvisku, ne Norvegijoje gyvenam, norvegijoje taip klimatas nesokineja, dregmes lygis zemesnis todel joje nera taio salta prie -25, kaip yra salta pas mus.

Nėra jokių problemų gauti šių plokščių.
Huntono plokštė dedama, kad siena kvėpuotų. Uždėjus sandarią plokštę, nuo temperatūros skirtumų, susidaręs kondensatas ant plokštės iš vidinės pusės kaip pasišalins? Tam ir reikalinga plokštė kuri gali išgarinti drėgmę. Ant fasado jokia plėvelė nereikalinga. Kokią funkciją atlieka plėvelė tavo siūlytame variante? Kam reikia dėti plėvelę ir ant jos kalti lentas?
Ant plokštės dedi tašą ir kali lentas. Tarpas lieka, jis ventiliuojasi, plėvelė nereikalinga.
O iš vidinės namo pusės namas aklinai užsandarinamas su plėvele, kad drėgmė iš vidaus nepatektu į vatą.

[Erne]

Del lupimo nesiulyciau dabar to daryti, realiai sienos anaiptol pas tave sildytos ne 10cm vatos, bent jau speju, nes 10cm sluoksnio mazoka, juolab jei sudeta paroc extra, jos silimos pralaidumo varza didoka, reiketu mazdaug 20-30cm sudet praktiskam namui. Tai, kad ja impregnavai yra gerai, siulau nuvaziuoti pas specialistus kurie prekiauja statybines medienos impregnantais, vienus zinau karoliniskese, vadinasi Almaruno prekyba, pasikonsultuoti, pasiulys koncentrata, kuris kaip gruntas uzdarys visas poras dregmei, kitaip tariant dregme neis i vidu, saltis taip pat. Is vidines puses kai desi vata siulau baigus ja kisti uzdeti plevele kuri yra vadinama garo izoliacine reflektorine, ji garu nepraleis pro save, o ir atspindes siluma, taip isspresi mazga sienoje, kad siltinimo medziagos nekauptu dregmes. Kadangi plevele neisleis garo vel gi reikes daryti ta pati ventiliacini principa, taselis kad ir kaip mineta buvo 2,5cm duos garui iseiti per ventiliacinius kanalus.

O kaip pasišalins kondensatas, susidaręs dėl temperatūrinių svyravimų, tarp vatos ir OSB vidinėje sienos dalyje? Apie kokius ventiliacinius kanalus eina kalba, nesuprantu?

[Nerijusv]

O kaip pasišalins kondensatas, susidaręs dėl temperatūrinių svyravimų, tarp vatos ir OSB vidinėje sienos dalyje? Apie kokius ventiliacinius kanalus eina kalba, nesuprantu?

O is kur kondensatas atsiras vidineje vatos dalyje, jei viskas is vidaus uzsandarinta garo izoliacine pleve? kondensatas, esant dregmei, susidarytu rasos taske, kuris normaliai apsiltintame name bus isoriniame vatos pakrastyje.
Bosas, kiek suprantu, apie ventiliacini tarpa tarp vidaus apdailos ir garo izoliacijos rase.

ir is viso, karkasiniam namui tos plokstes ar ne del konstrukcijos tvirtumo dedasi. juk principas visada tas pats, is vidaus ziurint - apdaila, tarpas, garo izoliacija, vata karkase, vejo izoliacija, tarpas, isores apdaila. garo ir vejo izoliacija gali atlikti tiek tam skirtos pleveles, tiek atitinkamos plokstes.

[Erne]

O is kur kondensatas atsiras vidineje vatos dalyje, jei viskas is vidaus uzsandarinta garo izoliacine pleve? kondensatas, esant dregmei, susidarytu rasos taske, kuris normaliai apsiltintame name bus isoriniame vatos pakrastyje.
Bosas, kiek suprantu, apie ventiliacini tarpa tarp vidaus apdailos ir garo izoliacijos rase.

ir is viso, karkasiniam namui tos plokstes ar ne del konstrukcijos tvirtumo dedasi. juk principas visada tas pats, is vidaus ziurint - apdaila, tarpas, garo izoliacija, vata karkase, vejo izoliacija, tarpas, isores apdaila. garo ir vejo izoliacija gali atlikti tiek tam skirtos pleveles, tiek atitinkamos plokstes.

Iš lauko pusės uždarius sieną su OSB plokšte, viduje viskas sušus, likusi drėgmė ar susidarantis kondensatas. Todėl reikalinga kvėpuojanti medžiaga, medžio drožlių plokštės tokios, kaip Huntona ar difuzinė plėvelė.
Tarp vidaus apdailos ir garo izoliacijos tarpų nėra, viduje vėjai nepučia
Taip plokštės naudojamos karkasui sutvirtinti. Iš vidaus dedamos OSB ar Durelis. Žiurint is vidaus apdaila; garo izoliacija; vata; Hunton plokštė ar difuzinė plėvelė; tarpas; išorės apdaila

[Bosas]

O is kur kondensatas atsiras vidineje vatos dalyje, jei viskas is vidaus uzsandarinta garo izoliacine pleve? kondensatas, esant dregmei, susidarytu rasos taske, kuris normaliai apsiltintame name bus isoriniame vatos pakrastyje.
Bosas, kiek suprantu, apie ventiliacini tarpa tarp vidaus apdailos ir garo izoliacijos rase.

ir is viso, karkasiniam namui tos plokstes ar ne del konstrukcijos tvirtumo dedasi. juk principas visada tas pats, is vidaus ziurint - apdaila, tarpas, garo izoliacija, vata karkase, vejo izoliacija, tarpas, isores apdaila. garo ir vejo izoliacija gali atlikti tiek tam skirtos pleveles, tiek atitinkamos plokstes.

Iš lauko pusės uždarius sieną su OSB plokšte, viduje viskas sušus, likusi drėgmė ar susidarantis kondensatas. Todėl reikalinga kvėpuojanti medžiaga, medžio drožlių plokštės tokios, kaip Huntona ar difuzinė plėvelė.
Tarp vidaus apdailos ir garo izoliacijos tarpų nėra, viduje vėjai nepučia
Taip plokštės naudojamos karkasui sutvirtinti. Iš vidaus dedamos OSB ar Durelis. Žiurint is vidaus apdaila; garo izoliacija; vata; Hunton plokštė ar difuzinė plėvelė; tarpas; išorės apdaila

Tu su tuo savo hunton uzsiciklines juodai, tau paraso du zmones sistema, o tau pofik, tu toliau kaip potefonas su pastrigusia plokstele.
Smalsu per kiek laiko tu hunton plokstes kokias tris gautum? Esu isitikines, kad lauktum, kol patvortintu dalini krovini gamintojas, t.y. lauktum kol visa fura uzsisakys kazkas neiskaitant 3 lapu. Arba pats to produkto atstovas arba velniai zino kas, as kalbu apie sistema su kitais, o tu reklamuojiesi koks esi "blatnas", nes susidejai hunton produkcija. Retas kvailys pirks tavo tas plokstes, nebent vargo nores arba pinigu kaip sieno apsepes bus ir netures kur deti.
Kas link kondensato kaupimosi tarp vatos ir osb, jo atveju to nebus. Kodel? Paaiskinsiu: visu pirma jis ja impregnavo, tai byloja, kad plokstes dregmes igeriamumas tapo minimalus, kitaip tariant hunton plokste sugeria viska ir duoda issivedinti per virsutine briauna, osb vedintis net nereikes, dregmes nebus tame tarpe tarp garo izoliacines pleveles ir uztepto impregnanto ant osb, viskas izoliuota, kondensatas kauptusi, jei tai butu stiprus temperaturu luzis ties osb, o dabar karsciausia vieta arba viena arba kita puse bus, o vasara abi puses vienodos.

[Erne]

O is kur kondensatas atsiras vidineje vatos dalyje, jei viskas is vidaus uzsandarinta garo izoliacine pleve? kondensatas, esant dregmei, susidarytu rasos taske, kuris normaliai apsiltintame name bus isoriniame vatos pakrastyje.
Bosas, kiek suprantu, apie ventiliacini tarpa tarp vidaus apdailos ir garo izoliacijos rase.

ir is viso, karkasiniam namui tos plokstes ar ne del konstrukcijos tvirtumo dedasi. juk principas visada tas pats, is vidaus ziurint - apdaila, tarpas, garo izoliacija, vata karkase, vejo izoliacija, tarpas, isores apdaila. garo ir vejo izoliacija gali atlikti tiek tam skirtos pleveles, tiek atitinkamos plokstes.

Iš lauko pusės uždarius sieną su OSB plokšte, viduje viskas sušus, likusi drėgmė ar susidarantis kondensatas. Todėl reikalinga kvėpuojanti medžiaga, medžio drožlių plokštės tokios, kaip Huntona ar difuzinė plėvelė.
Tarp vidaus apdailos ir garo izoliacijos tarpų nėra, viduje vėjai nepučia
Taip plokštės naudojamos karkasui sutvirtinti. Iš vidaus dedamos OSB ar Durelis. Žiurint is vidaus apdaila; garo izoliacija; vata; Hunton plokštė ar difuzinė plėvelė; tarpas; išorės apdaila

Tu su tuo savo hunton uzsiciklines juodai, tau paraso du zmones sistema, o tau pofik, tu toliau kaip potefonas su pastrigusia plokstele.
Smalsu per kiek laiko tu hunton plokstes kokias tris gautum? Esu isitikines, kad lauktum, kol patvortintu dalini krovini gamintojas, t.y. lauktum kol visa fura uzsisakys kazkas neiskaitant 3 lapu. Arba pats to produkto atstovas arba velniai zino kas, as kalbu apie sistema su kitais, o tu reklamuojiesi koks esi "blatnas", nes susidejai hunton produkcija. Retas kvailys pirks tavo tas plokstes, nebent vargo nores arba pinigu kaip sieno apsepes bus ir netures kur deti.
Kas link kondensato kaupimosi tarp vatos ir osb, jo atveju to nebus. Kodel? Paaiskinsiu: visu pirma jis ja impregnavo, tai byloja, kad plokstes dregmes igeriamumas tapo minimalus, kitaip tariant hunton plokste sugeria viska ir duoda issivedinti per virsutine briauna, osb vedintis net nereikes, dregmes nebus tame tarpe tarp garo izoliacines pleveles ir uztepto impregnanto ant osb, viskas izoliuota, kondensatas kauptusi, jei tai butu stiprus temperaturu luzis ties osb, o dabar karsciausia vieta arba viena arba kita puse bus, o vasara abi puses vienodos.

Labai įdomu sužinoti, kaip įmanoma išdžiovinti medieną, vatą, taip, kad joje nebeliktu drėgmės, kad galima būtų užkonservuoti su OSB ?
Jokio skirtumo ar Hunton plokštė ar kita, difuzinė plėvelė ar dar koks velnias, faktas tas, kad viena pusė turi kvėpuoti.
Matau čia tikri "spėcai" dėsto savo teorijas, nieko naudingo nesužinosi, reik nert iš čia

[Jimmy]

Vyrai, nesipeškit... Namas - maždaug 6X5,5m dydžio, vasarnamis, ateity bus krosnelė sezono prailginimui. Nieks ten nesiruošia gyvent kiaurus metus (tpfu...tpfu...tpfu...kad tik neprisikalbėjus...). Šiltinu ir vasaros karščiams, bo ankstesnis variantas perkaisdavo it sauna, o ir garso izoliacija buvo lygi 0. Koks praeivis praeidams pirstelna - viskas girdis... Taip ir nesupratau: vata turi ventiliuotis į lauką? Taip niekas ir neatsakė, ar kondensatui pasišalinti neužtektų tankaus OSB sugręžiojimo? Juk ventiliuosis tarp išorės OSB ir lauko apkalo (per papildomo tąšo storį), ar ne? Neesu visai bukas, žinau apie tą "rasos tašką" ir t.t. Yra minčių vidaus apdailą daryt iš gipskartonio, montuojant cinkuotus profilius, o tarp jų - papildomai įbrukant putplasčio, ar tos pačios vatos. Tada ir kokį Naujaką per speigus galima būtų atbaliavot... Dabar montuoju lubų perdengimą, kuris šiltinsis 15 cm vatos, vėliau - kelsiu statesnį šlaitinį stogą, kad gautusi normali palėpė su papildomom miegamom vietom. Klausimas dar toks: Pačiam stogo šlaitui užteks irgi 15 cm (kaipo vasarnamiui), ar ne? Daug jutūbėj prisižiūrėjau vaizdinės medžiagos apie stogus, mūsų platumoms vieni autoritetai rekomenduoja tuos 15 cm, kiti - 20-25. Ruoščiausi ten pastoviai gyvent, gal visus 30 užpirdolinčiau, ale dabar darau ekonominį variantą....

[Arvydzius]

Dabar montuoju lubų perdengimą, kuris šiltinsis 15 cm vatos, vėliau - kelsiu statesnį šlaitinį stogą, kad gautusi normali palėpė su papildomom miegamom vietom. Klausimas dar toks: Pačiam stogo šlaitui užteks irgi 15 cm (kaipo vasarnamiui), ar ne? Daug jutūbėj prisižiūrėjau vaizdinės medžiagos apie stogus, mūsų platumoms vieni autoritetai rekomenduoja tuos 15 cm, kiti - 20-25. Ruoščiausi ten pastoviai gyvent, gal visus 30 užpirdolinčiau, ale dabar darau ekonominį variantą....

Atsakysiu kaip visiškas šio reikalo mėgėjas, tačiau su praktika
Mano su uošviu pirtis/vasarnamis 6X6 m rastinė, tačiau antras aukštas (mansarda) karkasinė. Šiltinom sienas 10 cm vata, stogo šlaitus 15 cm. Kaip vasarnamiui pilnai pakanka, šventėm naujaką, nakvojom ir nesušalom. 12 val. šiluma laikosi. Tačiau jeigu norėsi nors kiek pagyventi, šiltink sienas 25 cm, stogą 30 cm vata, kitai dirbsi pečkuriu.

[Jimmy]

Atsakysiu kaip visiškas šio reikalo mėgėjas, tačiau su praktika
Mano su uošviu pirtis/vasarnamis 6X6 m rastinė, tačiau antras aukštas (mansarda) karkasinė. Šiltinom sienas 10 cm vata, stogo šlaitus 15 cm. Kaip vasarnamiui pilnai pakanka, šventėm naujaką, nakvojom ir nesušalom. 12 val. šiluma laikosi. Tačiau jeigu norėsi nors kiek pagyventi, šiltink sienas 25 cm, stogą 30 cm vata, kitai dirbsi pečkuriu.

Ale matematika tokia: lubų perdengimas 15cm su liuku į palėpę. Stogas - vėl 15cm. Palėpė bus naudojama tik vasarą masiniam girtuoklių suguldymui, tad žieminis "buterbrodas" uždaru liuku ir gaunasi 15+15...

[Arvydzius]

Ale matematika tokia: lubų perdengimas 15cm su liuku į palėpę. Stogas - vėl 15cm. Palėpė bus naudojama tik vasarą masiniam girtuoklių suguldymui, tad žieminis "buterbrodas" uždaru liuku ir gaunasi 15+15...

O kaip palėpė žiemą šilumą gaus, jeigu reikės rudeniop ar per Naujaką prigult? Vasarai bus liuks, per karščius vėsiau, per Vėlines lengvai pagelbės "buržuikos" tipo židinys (mačiau kaip žmogelis vasarnamyje vasarą tokį židinuką išneša į sandėliuką).

[AllFOLK]

turiu kiek kitokį klausimą. Gal kas neperseniausiai ėmė banko paskolą ir gavo Ermitažo pinigų sertifikatą, kuriuo neketina pasinaudoti? Mielai priklausčiau už nemažą jack'o butelį Aišku turi būti nepasibaigusio galiojimo

Edited by AllFOLK, 2013 July 05 - 07:04.

[Jimmy]

O kaip palėpė žiemą šilumą gaus, jeigu reikės rudeniop ar per Naujaką prigult? Vasarai bus liuks, per karščius vėsiau, per Vėlines lengvai pagelbės "buržuikos" tipo židinys (mačiau kaip žmogelis vasarnamyje vasarą tokį židinuką išneša į sandėliuką).

Palėpė bus reikalinga žmonių pertekliui. O kai bus minia sugėrovų, tai net nereiks buržuikos kurt - pribezdės patys...
O planuojamos statyti krosnelės rūsin nepanešiosi. Kokliais aplipdyta, virš 200 svorio...