79 replies to this topic

[dainiusaz]

dar vestuviu muzikanto nebloga profesija  buvau savaitgali vestuvese tai zmogeliui sumokejo 650 lt + dar prisirasymai kai atvyksti , degtiene , maistas .... (o tai tik pigus variantas , kiti dar labiau lupa , o pas ta zmogeli grafikas iki rudenio yra ) tai va uz vakara 1000 lt   cia iki stroikiu net toli
buriam grupe   

Mano brolis tokia duona valgo, tai tikrai nepavydziu, nors ir pajamos nemaziau 5 k per men, bet darbas tikrai ne su pele ir klavetura tarskint (nors be klavisu ir ten neissiversi), savaitgalio sake jau 10metu ner sedejes namuose prie teliko ar panasiai. tai va visur savi + ir -

pilnai sutinku

[shakilas]

dar vestuviu muzikanto nebloga profesija buvau savaitgali vestuvese tai zmogeliui sumokejo 650 lt + dar prisirasymai kai atvyksti , degtiene , maistas .... (o tai tik pigus variantas , kiti dar labiau lupa , o pas ta zmogeli grafikas iki rudenio yra ) tai va uz vakara 1000 lt cia iki stroikiu net toli
buriam grupe

650 tai cia ziauri piguva.Zmonos drauge zanyjasi menesio gale Siauliuose,tai jos geras draugas,kaip gerai draugei tik iki 2val. nakties uz 1000lt. pagros,nes siaip kitur(jos zodziais,ne mano) net iki 4000 vestuves.
Tai kas cia renka grupe,imkiat i mane,barabana galec pamust

[ramchik]

Na hebryte ir pavaret.... ....maniau, kad mano sia tema istryne, kad ji ne apie musu liutus - po keliu minuciu ji jau dingo is to skyrelio Netyciom daba uzmaciau - pirma kart uzejau i sia nuoroda. Skaiciau ir nepatikejau, kad si tema bus taip placiai isplesta

ta va, siandien jau isidarbinau kauno ketaus liejykloj dar negaliu tiksliai nupasakot ka ten darysiu (rytoj nuo 6 ryto startas bus), bet busiu (popiriuose) hidraulinio irenginio operatorius. Na pradzioj darbas nebus lengvas ir svarus: teks su viskuo susipazint - savo rankose paciupinet, ardyt, taisyt. Taip pat ir brezinius skaityt, koreguot ir t.t. Bet kaip JUS sakot viskas savo laiku - ne specas, kad popieiu kazkoki turiu


Tai labai labai labai didelis didelis aciu uz JUSU nuomone ir kritika. Staigiai apsiraminau ir ant zemes nusileidau kai visa tai perskaiciau.

Sekmes ir jums!

viskas bus gerai,ne tu pirmas nuo nulio pradedi, ne tu paskutinis. Pats 4 inzinierius nuo pradmenu mokinau,dabar vadovauja. ir vadovaut reikia moket,pamatysi ka darbo liaudis megsta,ko ne. sekmes kilant karjeros laiptais

[quattro.lukas]

pas mus visi nori atlyginimo didelio, o dirbti niekas nenmori

na, bet cia marco ne Tau taikau, siaip teisingai pasakyta.

Edited by quattro.lukas, 2007 June 05 - 00:19.

[Francis]

IMHO jau daug prazhiopsojai, kad studentaudamas nepradejai kazhkur uzhdarbiaut ar stazhuotis... Nes tarkim ish savo praktikos galiu pasakyt - ash univere telekomunikacijas baigiau ne paciais geriausiais balais... Daug tam itakos turejo darbas, kury teko kazhkaip derint su paskaitom... Ish pradzhiu vadybininko (realiai - prekiu ishvezhiotojo), po to pardavejo - konsultanto jau artimesneje srityje, jau baiginedamas gavau darba pagal specialybe, bet taip pat ne uzh didelius pinigus... Na dabar dirbu jau ketvirtoje bendroveje, pagal specialybe, alga pastoviai kylanti... Tuo tarpu kai kurie kursiokai ramiai sau mokesi, gerais balais baige univera ir tik tada pradejo ieshkotis darbo - nesakau, kai kuriem pasiseke, bet dauguma tenka sutikt dirbancius konsultantais, ar telefono operatoriais ar shiaip ne geriausiai apmokama darba... Taigi apie karjera reik pradet galvot dar besimokant, o ne baigus... Ir retai kas pirmoje savo darbovieteje padaro karjera... Nu primoralizavau gal kiek per daug, ale tokia jau ta tema... Autorius, manau, jei turi galva sugebes prasisukt ir jam nereikes papildyt isheiviu gretas ar dirbt statybose... to ir linkiu ... Hau.

Su kolega ir as visiskai sutinku, papasakojai ir mano isorija ir mano mintis

[Darka]

P.S. Ot kai užknis kompai juodai, eisiu mėšlo kabinti ar žemės arti. Ibo ten po nudirbto darbo tikrai gerai jaučiuosi. Kai vakare parvažiavęs nuleidi padargą, išjungi šviesas, leidi turbinai ataušti, užgesini traktorių. Apėjęs nuspardai žemes nuo plūgo, randi atsilaisvinusių šriūbų (čia reikės paveržti, čia patepti). Bet šiaip kantrus traktorius. Brangi ta vakarietiška technika, bet savo pinigus atidirba. Aha, rytoj reikia nepamiršti saliarkos užpilti (visai dienai pusės bako neužteks). O varyti tai juk reikės nežiopsant - javapjūtė skalndžiai eina, reikia skubiai ražienas aparti, sėjai ruošti kol orai leidžia. Hmmm, jau noragai baigia sudilti - lietaus gal visgi reikėtų. O tai dirva kieta kaip akmuo... Paglostai aptingusį šunį (Bardai, saugok traktorių - nūnai ir kaime atmarozkų pakanka). Grįžti iš kabinos pasiimti pamiršto megztinio (vakarai nūnai vėsūs) ir termoso. Palydi akimis vakarinę žarą, pakeli akis dangun. Kur jei ne tėviškėj Rugpjūtį jis toks vaiskus ir žvaigždėtas.
Diena praėjo gerai. Rytoj bus dar geriau. Einu dulkes nusiplauti, ir sočios vakarienės sukirsti... Gal dar vakarines žinias spėsiu pažiūrėti...

O tu dalgį paimk dalgį... O aš paėmiau... Ple, sėdžiu daba subintuotais pirštais ir busui gumyčių keitimas atsideda kuriam laikui. Kad nebūtų bereikalingų blevyzgų. Paėmiau teisingai, tik po kelių valandų mosavimo, kai jau nuovargis jaučiamas ir romantikos mažoka, eilinį kartą teko pagalast, o dėmesio koncentracija jau ne ta...

[Taigeris]

tai va, baigiau aukstaji moksla (mechaniko inzinieriaus kvalifikacija).
............
Zodziu, neaukstinu saves, bet ir nenoriu nuvertint saves kokiems 1500lt.
..........

Sweikinu pabaigus mokslus, bet ir kartu uzjauciu ....... inzinierius mechanikas Lietuvoj uzdirba nuo 1500 lt. i rankas. priklauso nuo imones ir darbo sudetingumo, kvalifikacijos ir tt. inzinerini darba dirbu jau gerus 3 metus, pakeiciau 3 imones - sunkus, atsakingas ir darbdaviu NEVERTINAMAS darbas. Sestadieni apsigyniau Vadybos magistro diploma, reiks keisti darbo pobudi...

[Maskolis]

O tu dalgį paimk dalgį...  O aš paėmiau... Ple, sėdžiu daba subintuotais pirštais ...

Pacanas būdamas ir aš dešinės rankos nykštį esu įsirėžęs beveik iki nykščio
Nepatinka man tas devaisas nors tu ką. Mosavimo daug, o nauda... Nelygiai iškapota pieva ir šlapia nugara.
Su MTZ'oku ir šienapjove "Rasa" kur kas smagiau rėžti
Arba kad ir Husqvarna švytuoti...

[STOPforce]

Pilstant apie gyvenimo (ir prasigyvenimo ) subtilybes neatsispyriau ir aš.... Tai va. Kažkada kai man buvo 12 metų mūsų šeimoje gimė jauniausioji sesutė. Tai reiškia, kad visas tėvų dėmesys, laikas ir gal nėt pinigai (tėvas tuo metu dirbo įmonėje ant bankroto ribos) atiteko naujagimei. O man pats brendimas, tas laikas kai reikia pažinti gyvenimą kai reikia kažkieno pagalbos ir patarimų. O jų nebuvo, teko mokytis gyventi pačiam. Kadangi gyvenau mažame miestelyje socialinė aplinka buvo nelabai optimistiška. aplinkinių gyvenimas ėjo nuo bambalio iki bambalio, visi skundėsi, kad nėra darbo, visi kažko laukė.. Vienas svarbiausių gyvenimo principų kurį įsisavinau labai anksti: NIEKAS NIEKO UŽ TAVE NEPADARYS, NIEKAS NIEKO NEDUOS, VISKĄ REIKIA PASIEKTI PAČIAM. Net nežinau koks buvo pirmas mano uždirbtas litas. Gal už pas kaimynus nupjautą žolę, gal už sukapotas malkas. Paradoksalu, kad kaime kuriame visas sienas ramstė bedarbiai chalturinti galėjo 13-metis. Jokiais būdais negalėčiau pasakyti, kad man truko pinigų iš tėvų. Bet gal dėl godumo, gal dėl noro turėti SAVO mažoje makaulėje nuolat sukosi mintys kaip užsidirbti.. Iki 15 metų sėkmingai kaliau pinigą chalturindamas ūkio darbuose, rinkdamas/pridavinėdamas uogas, grybus, sraiges (jėga), dirbau DJ keliuose kulturnamiuose... Smulkmenos? Nefyga.. Nueini pagrybauti, pasivaikštai po mišką kelias valandas, nutempi grybus kelioliką km ant dviračio namo ir į kišenę nugula 60-100 Lt.. Žinoma ne visada viskas taip gerai, bet dirbau ir užsidirbau visada. Jau veliau prasidėjo juodesni darbai vasaromis. Dirbau miške - tvarkydavau kirtimo atliekas, tampiau šakas, sodinau medžius, veliau dirbau pagalbiniu kertant mišką. Darbo specifika tokia: keltis reikia puse keturių ryto, arti juodai iki pietų, kūnas pastoviai subraižytas nuo šakų, nuolat kamuoja arba lietus, arba karštis, ir visokie uodai, muses ir t.t. Bet negalėjau skųstis nes už tai nubyrėdavo daugiau nei 1k litų per mėnesį, apie 13 val jau būdavau namie ir dar visa diena prieš akis pasidžiaugti vasara, sumesti futbolo, pažvejoti ir t.t. Kai tau 16 štuka jau yra labai daug. Dauguma kaimo "bambalių fanų" dirbdavo pas žmonės kurie pirko senas fermas ir jas ardydavo, pardavinėdavo plytas ir pan. Kai nebūdavo darbo miške dirbdavau ir ten. Darbo specifika elementari už vieną sveiką plytą gauni 3 centus. T.Y. 100 plytų jau 3 litai.. Per dieną užkaldavau apie 30-50 litų arba kitaip nuvalydavau (nudaužydavau plaktuku betoną) nuo 1000 iki 1800 plytų. Veiksmas vėl vyksta per karščius, betono dulkėse ir dėl sovietinės statybos subtilumu dažnai stiklo vatos apsupty. Dar buvo šienapjūtės chaltūros, gyvulių skerdimas, bandymai pirkti/ parduoti ir daug visko. Ir kokie man prisiminimai iš tokių vasarų? Nepakartojamai geri. Visada dirbdavau su šypsena veide, kaip bebūtu sunku visada žinai, kad ateis akimirka kai galėsi nubraukti prakaito lašą, kai galėsi atsigulti pavėsyje ant žolės, įmerkti kojas į ežerą, kai galėsi griūti į lovą ir kai galėsi į piniginę įsimesti dar vieną šimtinę... Be to net ir dirbant buvo linksmų nuotykių, ir pakankamai smagiai praleisto laiko. Lyginant su bendraamžiais aš ir mano kolega/kaimynas galėjom sau leisti labai daug. Pinigai nera tikslas, o tik priemonė tikslams pasiekti ( A. Mamontovas) tai mes su malonumu juos ir išleisdavom.. Vakarėliai, mobiliakai, žvejybos reikmenims, teisių laikymui ir t.t. Taip pat labai svarbu, kad darbas moko sukti makaulę ir sukti greičiau.. Esminis principas, kad kuo tu gudresnis, tuo mažiau ari ir tuo daugiau gauni. Vienas pelningiausiu mano projektu: dirbau miške, atvažiavo chebra iš medelyno ieškoti beržų sėklų, pravaikščiojo kelias valandas bet nieko nerado. Aceit šalnos ar koks velnias. Vakare einu į futbolą ir matau, kad po beržu kuris auga šalai gatvės yra prikritę kažkokio geltono š.... Į galvą tik dzingt - SĖKLOS. Paėmiau šluota, sušlaviau jas tiesiog nuo asfalto, atverčiu telefono knygą ir skambinu medelyno direktoriui. Susitariam ir reziume toks: už tai jog 15 min pašlaviau gatvę gavau apie 60 lt. Kitaip tariant 4 litai per minutę Vienas iš pvz kaip reikia galvoti $$$$$$$ Tuo metu jau bėgėjosi tėvo karjera, jis buvo įmonės direktorius, namie netruko nieko bet stabdyti dar nesinorėjo.. Prisiminus ankstesnį darbą kai ardėm pastatus 17 jau ėmė suktis verslo idėjos. Ne vien plaktuku aš mojavau. Į galvą subyrėjo ir tokio biznio subtilumai. Kaip pirkti, kaip griauti.. Daug kontaktu: kranų, vežėjų ir žinoma žmonių kas perka plytas, betono plokštes ir t.t. Patys nupirkom fermą, pasamdėm kelis vietinius ir per pusantro mėnesiuko susižėrėm daugiau nei po 3k litų gryno pelno. Nusamdėm buldozerį, jis gražiai užlygino liekanas ir atsidarėm po butelį šalto alaus... Po darbo visada apima palaimą. Nesvarbu ką darai, bet vakare žiūrėdamas į saulėlydį kažkur kirba, kad diena praėjo ne veltui. Ir niekada nenorėčiau keisti tokių vasarų į tiesiog pragulėtas paplūdimy. Sėkmingai pabaigiau mokyklą, įstojau į universitetą (deja pirmą kartą nesėkmingai) po pirmos sesijos pradėjau dirbti paprastu apsauginiu. Baigiau visus mokymus nuo priešgaisrinės saugos iki kovinės savigynos, gavau leidimus ginklams, šiokią tokią kvalifikaciją.. Po 4 mėnesių aš jau prižiūrėjau kitų apsauginių darbą... Dar dirbdamas apsaugoje pats užsidirbau savo pirmam pugui, be to budėjimo metu daug skaičiau, mokiausi, išmokau 2 kalbas... Vieną dieną pradėjau domėtis nekilnojamu turtu. Apie mėnesį skaičiau, tyrinėjau, klausinėjau kas ir kaip. Tada radau agentūrą kurioje yra puikios darbo sąlygos, atsiverčiau telefonų knyga ir paskambinau. Pasisveikinus ir prisistatęs tiesiai šviesiai pasakiau: "aš norių pas jūs dirbti.. " ilga pauzė.. "kaip čia taip???" "paprastai. Noriu dirbti ar turite laisvų darbo vietų?" Jie neturėjo bet sukūrė. Po to skambučio CV, pokalbis ar motyvacinis laiškas jau buvo formalumas. Jie nedėjo jokių skelbimų, jie net neieškojo darbuotoju... Taigi. Dabar man 20 metų, oficiali darbo patirtis jau 1,5 metų, dirbu mėgiamą darbą, studijuoju pirmame kurse, apie pinigus su tėvais jau nekalbėjau trys metus. Niekas nesėdi ant galvos, sėdžiu darbe ir postringauju forume, eisiu išsivirsiu kavos. Oras puikus ir viskas dar prieš akis... Gyvenimas gražus P.S. Per gyvenimą jau išmokau pasirūpinti savo buitimi. Ir gaminti, ir skalbti, ir lyginti.. Galiu dirbti pati juodžiausia darbą ir juo mėgautis nes jau išbandžiau šudinesniu, galiu paskersti kiaulė, moku šaudyti iš 5 rūšių ginklu, galiu pats susiremontuoti pugą, moku pamelžti karvę, mūryti ar apskaičiuoti integralą. Galu gale galiu pagaląsti dalgi ir likti su pirštais Ir kažkodėl malonu, kad galiu tai PATS... Atsiprašau už forumo teršimą.. P.S. S. Grįžtant į pradžią, visada yra tokių kurie dejuoja, kažko laukia iš dangaus, emigruoja ir visada yra tokių kurie suka makaulę ir už dirbinėja pinigus. Pirmaisiais būti gerokai lengviau..

Edited by stopforce, 2007 June 05 - 14:23.

[Mamutas]

stopforce> besimokydams kitų kalbų ir bepostringaudamas forume, nepamiršk ir gimtosios kalbos... ;) o šiaip respect... ;)

[STOPforce]

nepamiršk ir gimtosios kalbos... ;)

Žinau ko gramatiką apleidau

[Lauriukste]

Universitetinis išsilavinimas paprastai neduoda daug žinių realiai reikalingų darbe. Tam jis ir universitetinis. Platus, apie aukštas materijas, apie viską... bet kiek paviršutiniškai apie pačią specialybę. Nekalbam apie medikus. Taigi darbdaviui toks žmogus (su diplomu, bet be jokios patirties) - tiesiog geras žmogus (tikriausiai). Jis nieko nežino apie tavo realius sugebėjimus. Todėl pradžioje nei pareigų ypatingų nei atlyginimo pasakiško ir nesiūlo. Reikia įrodyti ko esi vertas.

Glezine tiesa, kurios niekaip nepaneigsi. Mano asmenine patirtis parode, kad pabaigus kolegija tapau specialistu ir zinanciu zmogumi, na o univere tai tik teoriniu ziniu kratini suteike, kurio neimanoma panaudoti praktikoje. Ir tik padirbes bent metus zmogus tampa kazka ismananciu ir suprantanciu darbuotoju.

[Roccas]

na man 18, greit bus 19, bet ir nestoviu ir nelaukiu, kol kas ka atnesh ant padeklo.nuo 15 pradejau dirbti.pradzioje dirbau mishke pagalbiniu darbininku.kirsti teko krumus ir t.t. darbas buvo ziaurus, nes ie uodai nepasotinami bet buvau laimingas, kad nereiks teveliu prashyti pinigu.nuo 16 pradejau dirbti stroikese.17 vel stroikese.pradejau 18 budamas pirkti parduoti mashineles ir to pasekoje isigyjau p406 to pasekoje galima dbr sedint shia vasara belaukiant egzu rezultatu ir stojimu nelauksiu ir pradesiu toliau dirbti ;) o 1500lt manau yra daug pradzioje ;)

[ramchik]

Pilstant apie gyvenimo (ir prasigyvenimo ) subtilybes neatsispyriau ir aš....

Tai va. Kažkada kai man buvo 12 metų mūsų šeimoje gimė jauniausioji sesutė. Tai reiškia, kad visas tėvų dėmesys, laikas ir gal nėt pinigai (tėvas tuo metu dirbo įmonėje ant bankroto ribos) atiteko naujagimei. O man pats brendimas, tas laikas kai reikia pažinti gyvenimą kai reikia kažkieno pagalbos ir patarimų. O jų nebuvo, teko mokytis gyventi pačiam. Kadangi gyvenau mažame miestelyje socialinė aplinka buvo nelabai optimistiška. aplinkinių gyvenimas ėjo nuo bambalio iki bambalio, visi skundėsi, kad nėra darbo, visi kažko laukė.. Vienas svarbiausių gyvenimo principų kurį įsisavinau labai anksti:
NIEKAS NIEKO UŽ TAVE NEPADARYS, NIEKAS NIEKO NEDUOS, VISKĄ REIKIA PASIEKTI PAČIAM.
Net nežinau koks buvo pirmas mano uždirbtas litas. Gal už pas kaimynus nupjautą žolę, gal už sukapotas malkas. Paradoksalu, kad kaime kuriame visas sienas ramstė bedarbiai chalturinti galėjo 13-metis. Jokiais būdais negalėčiau pasakyti, kad man truko pinigų iš tėvų. Bet gal dėl godumo, gal dėl noro turėti SAVO mažoje makaulėje nuolat sukosi mintys kaip užsidirbti.. Iki 15 metų sėkmingai kaliau pinigą chalturindamas ūkio darbuose, rinkdamas/pridavinėdamas uogas, grybus, sraiges (jėga), dirbau DJ keliuose kulturnamiuose... Smulkmenos? Nefyga.. Nueini pagrybauti, pasivaikštai po mišką kelias valandas, nutempi grybus kelioliką km ant dviračio namo ir į kišenę nugula 60-100 Lt.. Žinoma ne visada viskas taip gerai, bet dirbau ir užsidirbau visada.
Jau veliau prasidėjo juodesni darbai vasaromis. Dirbau miške - tvarkydavau kirtimo atliekas, tampiau šakas, sodinau medžius, veliau dirbau pagalbiniu kertant mišką. Darbo specifika tokia: keltis reikia puse keturių ryto, arti juodai iki pietų, kūnas pastoviai subraižytas nuo šakų, nuolat kamuoja arba lietus, arba karštis, ir visokie uodai, muses ir t.t. Bet negalėjau skųstis nes už tai nubyrėdavo daugiau nei 1k litų per mėnesį, apie 13 val jau būdavau namie ir dar visa diena prieš akis pasidžiaugti vasara, sumesti futbolo, pažvejoti ir t.t. Kai tau 16 štuka jau yra labai daug. Dauguma kaimo "bambalių fanų" dirbdavo pas žmonės kurie pirko senas fermas ir jas ardydavo, pardavinėdavo plytas ir pan. Kai nebūdavo darbo miške dirbdavau ir ten. Darbo specifika elementari už vieną sveiką plytą gauni 3 centus. T.Y. 100 plytų jau 3 litai.. Per dieną užkaldavau apie 30-50 litų arba kitaip nuvalydavau (nudaužydavau plaktuku betoną) nuo 1000 iki 1800 plytų. Veiksmas vėl vyksta per karščius, betono dulkėse ir dėl sovietinės statybos subtilumu dažnai stiklo vatos apsupty. Dar buvo šienapjūtės chaltūros, gyvulių skerdimas, bandymai pirkti/ parduoti ir daug visko.
Ir kokie man prisiminimai iš tokių vasarų? Nepakartojamai geri. Visada dirbdavau su šypsena veide, kaip bebūtu sunku visada žinai, kad ateis akimirka kai galėsi nubraukti prakaito lašą, kai galėsi atsigulti pavėsyje ant žolės, įmerkti kojas į ežerą, kai galėsi griūti į lovą ir kai galėsi į piniginę įsimesti dar vieną šimtinę... Be to net ir dirbant buvo linksmų nuotykių, ir pakankamai smagiai praleisto laiko. Lyginant su bendraamžiais aš ir mano kolega/kaimynas galėjom sau leisti labai daug. Pinigai nera tikslas, o tik priemonė tikslams pasiekti ( A. Mamontovas) tai mes su malonumu juos ir išleisdavom.. Vakarėliai, mobiliakai, žvejybos reikmenims, teisių laikymui ir t.t.
Taip pat labai svarbu, kad darbas moko sukti makaulę ir sukti greičiau.. Esminis principas, kad kuo tu gudresnis, tuo mažiau ari ir tuo daugiau gauni.
Vienas pelningiausiu mano projektu: dirbau miške, atvažiavo chebra iš medelyno ieškoti beržų sėklų, pravaikščiojo kelias valandas bet nieko nerado. Aceit šalnos ar koks velnias. Vakare einu į futbolą ir matau, kad po beržu kuris auga šalai gatvės yra prikritę kažkokio geltono š.... Į galvą tik dzingt - SĖKLOS. Paėmiau šluota, sušlaviau jas tiesiog nuo asfalto, atverčiu telefono knygą ir skambinu medelyno direktoriui. Susitariam ir reziume toks: už tai jog 15 min pašlaviau gatvę gavau apie 60 lt. Kitaip tariant 4 litai per minutę Vienas iš pvz kaip reikia galvoti $$$$$$$
Tuo metu jau bėgėjosi tėvo karjera, jis buvo įmonės direktorius, namie netruko nieko bet stabdyti dar nesinorėjo.. Prisiminus ankstesnį darbą kai ardėm pastatus 17 jau ėmė suktis verslo idėjos. Ne vien plaktuku aš mojavau. Į galvą subyrėjo ir tokio biznio subtilumai. Kaip pirkti, kaip griauti.. Daug kontaktu: kranų, vežėjų ir žinoma žmonių kas perka plytas, betono plokštes ir t.t. Patys nupirkom fermą, pasamdėm kelis vietinius ir per pusantro mėnesiuko susižėrėm daugiau nei po 3k litų gryno pelno. Nusamdėm buldozerį, jis gražiai užlygino liekanas ir atsidarėm po butelį šalto alaus... Po darbo visada apima palaimą. Nesvarbu ką darai, bet vakare žiūrėdamas į saulėlydį kažkur kirba, kad diena praėjo ne veltui. Ir niekada nenorėčiau keisti tokių vasarų į tiesiog pragulėtas paplūdimy.
Sėkmingai pabaigiau mokyklą, įstojau į universitetą (deja pirmą kartą nesėkmingai) po pirmos sesijos pradėjau dirbti paprastu apsauginiu. Baigiau visus mokymus nuo priešgaisrinės saugos iki kovinės savigynos, gavau leidimus ginklams, šiokią tokią kvalifikaciją.. Po 4 mėnesių aš jau prižiūrėjau kitų apsauginių darbą... Dar dirbdamas apsaugoje pats užsidirbau savo pirmam pugui, be to budėjimo metu daug skaičiau, mokiausi, išmokau 2 kalbas...
Vieną dieną pradėjau domėtis nekilnojamu turtu. Apie mėnesį skaičiau, tyrinėjau, klausinėjau kas ir kaip. Tada radau agentūrą kurioje yra puikios darbo sąlygos, atsiverčiau telefonų knyga ir paskambinau. Pasisveikinus ir prisistatęs tiesiai šviesiai pasakiau: "aš norių pas jūs dirbti.. " ilga pauzė.. "kaip čia taip???" "paprastai. Noriu dirbti ar turite laisvų darbo vietų?" Jie neturėjo bet sukūrė. Po to skambučio CV, pokalbis ar motyvacinis laiškas jau buvo formalumas. Jie nedėjo jokių skelbimų, jie net neieškojo darbuotoju...
Taigi. Dabar man 20 metų, oficiali darbo patirtis jau 1,5 metų, dirbu mėgiamą darbą, studijuoju pirmame kurse, apie pinigus su tėvais jau nekalbėjau trys metus. Niekas nesėdi ant galvos, sėdžiu darbe ir postringauju forume, eisiu išsivirsiu kavos. Oras puikus ir viskas dar prieš akis... Gyvenimas gražus

P.S. Per gyvenimą jau išmokau pasirūpinti savo buitimi. Ir gaminti, ir skalbti, ir lyginti.. Galiu dirbti pati juodžiausia darbą ir juo mėgautis nes jau išbandžiau šudinesniu, galiu paskersti kiaulė, moku šaudyti iš 5 rūšių ginklu, galiu pats susiremontuoti pugą, moku pamelžti karvę, mūryti ar apskaičiuoti integralą. Galu gale galiu pagaląsti dalgi ir likti su pirštais Ir kažkodėl malonu, kad galiu tai PATS...
Atsiprašau už forumo teršimą..

P.S. S. Grįžtant į pradžią, visada yra tokių kurie dejuoja, kažko laukia iš dangaus, emigruoja ir visada yra tokių kurie suka makaulę ir už dirbinėja pinigus. Pirmaisiais būti gerokai lengviau..

va kol tokiu zmoniu bus , lietuvele neismirs kaip sakoma respect...

[Lauriukste]

gerbiu stopforce uz meile darbui, nors ji ir kilo is meiles pinigams, bet veliau issirutuliojo i pasitenkinimo jausma, kai matai paskui save uzbaigtus darbus.

[Snatch]

stopforce, pagarba.... net susigedau kad esu vyresni ir tiek nepasiekes

O tu nesnausk popietėmis....

[Francis]

tai va, baigiau aukstaji moksla (mechaniko inzinieriaus kvalifikacija).
............
Zodziu, neaukstinu saves, bet ir nenoriu nuvertint saves kokiems 1500lt.
..........

Sweikinu pabaigus mokslus, bet ir kartu uzjauciu ....... inzinierius mechanikas Lietuvoj uzdirba nuo 1500 lt. i rankas. priklauso nuo imones ir darbo sudetingumo, kvalifikacijos ir tt. inzinerini darba dirbu jau gerus 3 metus, pakeiciau 3 imones - sunkus, atsakingas ir darbdaviu NEVERTINAMAS darbas. Sestadieni apsigyniau Vadybos magistro diploma, reiks keisti darbo pobudi...

Ziauriai klysti, labai geros algos sitoje srityje vaiksto, cia jau nuo taves priklauso, k moki tiek ir gauni