jamu tave i savo brigadaPilstant apie gyvenimo (ir prasigyvenimo ) subtilybes neatsispyriau ir aš....
Tai va. Kažkada kai man buvo 12 metų mūsų šeimoje gimė jauniausioji sesutė. Tai reiškia, kad visas tėvų dėmesys, laikas ir gal nėt pinigai (tėvas tuo metu dirbo įmonėje ant bankroto ribos) atiteko naujagimei. O man pats brendimas, tas laikas kai reikia pažinti gyvenimą kai reikia kažkieno pagalbos ir patarimų. O jų nebuvo, teko mokytis gyventi pačiam. Kadangi gyvenau mažame miestelyje socialinė aplinka buvo nelabai optimistiška. aplinkinių gyvenimas ėjo nuo bambalio iki bambalio, visi skundėsi, kad nėra darbo, visi kažko laukė.. Vienas svarbiausių gyvenimo principų kurį įsisavinau labai anksti:
NIEKAS NIEKO UŽ TAVE NEPADARYS, NIEKAS NIEKO NEDUOS, VISKĄ REIKIA PASIEKTI PAČIAM.
Net nežinau koks buvo pirmas mano uždirbtas litas. Gal už pas kaimynus nupjautą žolę, gal už sukapotas malkas. Paradoksalu, kad kaime kuriame visas sienas ramstė bedarbiai chalturinti galėjo 13-metis. Jokiais būdais negalėčiau pasakyti, kad man truko pinigų iš tėvų. Bet gal dėl godumo, gal dėl noro turėti SAVO mažoje makaulėje nuolat sukosi mintys kaip užsidirbti.. Iki 15 metų sėkmingai kaliau pinigą chalturindamas ūkio darbuose, rinkdamas/pridavinėdamas uogas, grybus, sraiges (jėga), dirbau DJ keliuose kulturnamiuose... Smulkmenos? Nefyga.. Nueini pagrybauti, pasivaikštai po mišką kelias valandas, nutempi grybus kelioliką km ant dviračio namo ir į kišenę nugula 60-100 Lt.. Žinoma ne visada viskas taip gerai, bet dirbau ir užsidirbau visada.
Jau veliau prasidėjo juodesni darbai vasaromis. Dirbau miške - tvarkydavau kirtimo atliekas, tampiau šakas, sodinau medžius, veliau dirbau pagalbiniu kertant mišką. Darbo specifika tokia: keltis reikia puse keturių ryto, arti juodai iki pietų, kūnas pastoviai subraižytas nuo šakų, nuolat kamuoja arba lietus, arba karštis, ir visokie uodai, muses ir t.t. Bet negalėjau skųstis nes už tai nubyrėdavo daugiau nei 1k litų per mėnesį, apie 13 val jau būdavau namie ir dar visa diena prieš akis pasidžiaugti vasara, sumesti futbolo, pažvejoti ir t.t. Kai tau 16 štuka jau yra labai daug. Dauguma kaimo "bambalių fanų" dirbdavo pas žmonės kurie pirko senas fermas ir jas ardydavo, pardavinėdavo plytas ir pan. Kai nebūdavo darbo miške dirbdavau ir ten. Darbo specifika elementari už vieną sveiką plytą gauni 3 centus. T.Y. 100 plytų jau 3 litai.. Per dieną užkaldavau apie 30-50 litų arba kitaip nuvalydavau (nudaužydavau plaktuku betoną) nuo 1000 iki 1800 plytų. Veiksmas vėl vyksta per karščius, betono dulkėse ir dėl sovietinės statybos subtilumu dažnai stiklo vatos apsupty. Dar buvo šienapjūtės chaltūros, gyvulių skerdimas, bandymai pirkti/ parduoti ir daug visko.
Ir kokie man prisiminimai iš tokių vasarų? Nepakartojamai geri. Visada dirbdavau su šypsena veide, kaip bebūtu sunku visada žinai, kad ateis akimirka kai galėsi nubraukti prakaito lašą, kai galėsi atsigulti pavėsyje ant žolės, įmerkti kojas į ežerą, kai galėsi griūti į lovą ir kai galėsi į piniginę įsimesti dar vieną šimtinę... Be to net ir dirbant buvo linksmų nuotykių, ir pakankamai smagiai praleisto laiko. Lyginant su bendraamžiais aš ir mano kolega/kaimynas galėjom sau leisti labai daug. Pinigai nera tikslas, o tik priemonė tikslams pasiekti ( A. Mamontovas) tai mes su malonumu juos ir išleisdavom.. Vakarėliai, mobiliakai, žvejybos reikmenims, teisių laikymui ir t.t.
Taip pat labai svarbu, kad darbas moko sukti makaulę ir sukti greičiau.. Esminis principas, kad kuo tu gudresnis, tuo mažiau ari ir tuo daugiau gauni.
Vienas pelningiausiu mano projektu: dirbau miške, atvažiavo chebra iš medelyno ieškoti beržų sėklų, pravaikščiojo kelias valandas bet nieko nerado. Aceit šalnos ar koks velnias. Vakare einu į futbolą ir matau, kad po beržu kuris auga šalai gatvės yra prikritę kažkokio geltono š.... Į galvą tik dzingt - SĖKLOS. Paėmiau šluota, sušlaviau jas tiesiog nuo asfalto, atverčiu telefono knygą ir skambinu medelyno direktoriui. Susitariam ir reziume toks: už tai jog 15 min pašlaviau gatvę gavau apie 60 lt. Kitaip tariant 4 litai per minutęVienas iš pvz kaip reikia galvoti $$$$$$$
Tuo metu jau bėgėjosi tėvo karjera, jis buvo įmonės direktorius, namie netruko nieko bet stabdyti dar nesinorėjo.. Prisiminus ankstesnį darbą kai ardėm pastatus 17 jau ėmė suktis verslo idėjos. Ne vien plaktuku aš mojavau. Į galvą subyrėjo ir tokio biznio subtilumai. Kaip pirkti, kaip griauti.. Daug kontaktu: kranų, vežėjų ir žinoma žmonių kas perka plytas, betono plokštes ir t.t. Patys nupirkom fermą, pasamdėm kelis vietinius ir per pusantro mėnesiuko susižėrėm daugiau nei po 3k litų gryno pelno. Nusamdėm buldozerį, jis gražiai užlygino liekanas ir atsidarėm po butelį šalto alaus... Po darbo visada apima palaimą. Nesvarbu ką darai, bet vakare žiūrėdamas į saulėlydį kažkur kirba, kad diena praėjo ne veltui. Ir niekada nenorėčiau keisti tokių vasarų į tiesiog pragulėtas paplūdimy.
Sėkmingai pabaigiau mokyklą, įstojau į universitetą (deja pirmą kartą nesėkmingai) po pirmos sesijos pradėjau dirbti paprastu apsauginiu. Baigiau visus mokymus nuo priešgaisrinės saugos iki kovinės savigynos, gavau leidimus ginklams, šiokią tokią kvalifikaciją.. Po 4 mėnesių aš jau prižiūrėjau kitų apsauginių darbą... Dar dirbdamas apsaugoje pats užsidirbau savo pirmam pugui, be to budėjimo metu daug skaičiau, mokiausi, išmokau 2 kalbas...
Vieną dieną pradėjau domėtis nekilnojamu turtu. Apie mėnesį skaičiau, tyrinėjau, klausinėjau kas ir kaip. Tada radau agentūrą kurioje yra puikios darbo sąlygos, atsiverčiau telefonų knyga ir paskambinau. Pasisveikinus ir prisistatęs tiesiai šviesiai pasakiau: "aš norių pas jūs dirbti.. " ilga pauzė.. "kaip čia taip???" "paprastai. Noriu dirbti ar turite laisvų darbo vietų?" Jie neturėjo bet sukūrė. Po to skambučio CV, pokalbis ar motyvacinis laiškas jau buvo formalumas. Jie nedėjo jokių skelbimų, jie net neieškojo darbuotoju...
Taigi. Dabar man 20 metų, oficiali darbo patirtis jau 1,5 metų, dirbu mėgiamą darbą, studijuoju pirmame kurse, apie pinigus su tėvais jau nekalbėjau trys metus. Niekas nesėdi ant galvos, sėdžiu darbe ir postringauju forume, eisiu išsivirsiu kavos. Oras puikus ir viskas dar prieš akis... Gyvenimas gražus
P.S. Per gyvenimą jau išmokau pasirūpinti savo buitimi. Ir gaminti, ir skalbti, ir lyginti.. Galiu dirbti pati juodžiausia darbą ir juo mėgautis nes jau išbandžiau šudinesniu, galiu paskersti kiaulė, moku šaudyti iš 5 rūšių ginklu, galiu pats susiremontuoti pugą, moku pamelžti karvę, mūryti ar apskaičiuoti integralą. Galu gale galiu pagaląsti dalgi ir likti su pirštaisIr kažkodėl malonu, kad galiu tai PATS...
![]()
Atsiprašau už forumo teršimą..
P.S. S. Grįžtant į pradžią, visada yra tokių kurie dejuoja, kažko laukia iš dangaus, emigruoja ir visada yra tokių kurie suka makaulę ir už dirbinėja pinigus. Pirmaisiais būti gerokai lengviau..
