Labai nesmagu "kelti" iš ramybės miego tokias temas, bet kartais priverčia pats gyvenimas. Tiksliau - nepatikimi ir žodžio nesilaikantys pardavėjai, kurių elgesys priverčia ne tik likti kvailio vietoje (kas man nebūtų buvusi pakankama priežastis čia rašyti), bet ir veltui sugaišti pusdienį, koreguoti savo dienos planus, tuščiai deginti kurą (kas ir privertė savo patirtį čia išdėstyti). Žodžiu, prieš keletą dienų sudomino šio forumo nario juozo34 įdėtas skelbimas apie parduodamą daužtą P206. Skambutis ir pokalbis su pardavėju nieko blogo nežadėjo - buvo sutarta kur ir kada bus galima atvykti apžiūrėti dominusią transporto priemonę ir veikiausiai sudaryti sandorį (kaina buvo verta net ir galimai nutylėtų trūkumų ir defektų). Tikėdamasis, kad pardavėjas laikysis žodžio, pakoregavau savo dienos planus ir ėmiau laukti kelionės į Vilniaus pakraštį (dėl etinių sumetimų tikslios vietos vis dėlto neminėsiu, bet, jei manote, kad tai padaryti reikėtų, parašykite komentaruose žemiau). Tiesa, pardavėjas buvo užsiminęs, kad esu ne pirmas, besidomintis, bet užtikrino, kad tai ne problema, nes rezervacijų ir rankpinigių dar nėra, tad, kaip sakoma, kas pirmas atvažiuos, tas ir galės pirkti, jei tiks (kiti besidomintys žmonės žadėjo atvažiuoti apžiūrėti tik rytojaus dieną nuo mūsų pokalbio). Dar buvau užtikrintas, kad, jei kas pasikeistų, paskambins ir praneš. Nesulaukęs skambučio, susirengiau į kelionę ir atvykau prie netoli pardavėjo gyvenamosios vietos esančios "Maximos". Čia ir prasidėjo "siurprizai". Pardavėjas ignoravo tiek mano skambučius, tiek žinutes... Palaukęs apie valandą su kvaila viltim, kad gal žmogus užsiėmęs ir negali atsakyti, supratau, kad likau kvailio vietoje ir nei automoblio apžiūrėti, nei, juo labiau, įsigyti veikiausiai nebepavyks. Teko vykti namo...
Juokiausi iš savo patiklumo. Suprantu, žmonės gali apsigalvoti, pakeisti planus, bet juk nesunku informuoti ar bent jau atsiliepti ir atsiprašyti, kad taip išėjo. Būčiau supratęs. Labiausiai buvo gaila ne sugaišto laiko, bet veltui sudeginto kuro, kurį galėjau išdeginti tikrai prasmingesniais maršrutais...
Gal būčiau šią istoriją ir pamiršęs, bet, kaip paaiškėjo vėliau, pardavėjo makaronų kabinimas tuo nesibaigė - kitos dienos rytą sulaukiau žinutės su apgailestavimu ir pažadu "kompensuoti nuostolius". Sutarėme dėl kompensavimo formos ir laiko, deja, sutartas laikas praėjo tuščiai, o vietoj kompensacijos sulaukiau tik naujų pažadų "šiandien iki pietų", "šiandien tai tikrai", "rytoj" ir t.t. Realiai, tai gal net nebūčiau prašęs jokių kompensacijų (sutarta kompensacija buvo simbolinė) ir nurašęs šią istoriją gyvenimiškai pamokai, bet kai žmogus meluoja, vedžioja už nosies net ne vieną kartą ir ne vienu klausimu, o keliais, tai neparašyti čia kažkaip neišeina. Gal kam padės neapsigauti ateityje.
P.S. Pardavėjui linkiu sėkmės ir ateityje netapti savo pažadų ir melo įkaitu.
Edited by evbi, 2015 August 23 - 22:07.