"įla" tu "įla"... Prieš juokiantis reikėtų pagalvoti, ar pačio rašybos žinios nedaro tamstos pajuokos objektu, jau nekalbant apie zonos leksikono vartojimą ("stukačius"). Taip, pagal zonos "poniatkes", kurios, kaip suprantu, tau yra žinomos ir priimtinos, nesilaikančio žodžio pardavėjo paviešinimas yra neatleistinas "stukačinimas". Zonos "bachūrai" nesuprastų, ane?
Kaip jau 10 kartų rašyta, į Vilnių buvo išlėkta pasitikint pardavėjo pažadu ir užtikrinimu, kad galiu atvažiuoti 8 val. vakaro ir, jei kas keisis, jis paskambins. Pokalbis vyko sklandžiai, aptarėme mašinos būklę ir sutarėme, kada ir kur galima susitikti. Viskas. Pardavėjas, sprendžiant iš pokalbio, atrodė patikimas, todėl pasitikėjau jo žodžiu ir, prieš važiuodamas, neskambinau (gi žadėjo pranešt, jei kas keisis, nepranešė, reiškia davė suprast, kad niekas nesikeičia). Taip, tai buvo my mistake, bet kol nesusiduri realiai su tokiais atvejais, tol nepagalvoji.
Apie pokalbio tempimą "bereikšmiais klausimais", "teiginiais". Žinai, Linai, bereikšmių klausimų nebūna. Būna tik bereikšmiai atsakymai. Na, o jei tamsta, prieš norėdamas kažką pirkti, važiuoji nieko neklausinėjęs (nors iš patirties žinau, kad yra kitaip), tai jau čia tavo bėda. Apie tamstos bendravimo manierą šįsyk nekomentuosiu, nenoriu veltis į asmeniškumus. Nors, jei prisimenant pastarąjį mūsų susitikimą, tau skambinėt ir tikslintis buvau priverstas, nes stiprokai vėlavai, bet tiek to, nesiplėskime...
Dėl pardavėjo versijos. Taip, visada objektyvesnis vaizdas, kai pasisako abi pusės, bet, kaip manai, kodėl pardavėjas čia vis neapsireiškia ir nieko neparašo, nepasiteisina, nenurodo, kur kalbu netiesą (jei kalbu)? Gi puikiai žino, kad čia bus aprašytas tas nutikimas (po paskutinio melo apie "kompensavimus" buvo informuotas tel.). Bet kažkodėl tyli, nesirodo, nesigina... Kaip manai, žmonės, jei būtų neteisingai kaltinami ir turėtų ką pasakyti, tylėtų?
P.S. Šitoj istorijoj esminis momentas, ne kad kažkas kažko nepasitikslino, prieš važiuodamas ar ne kad kažkas apsigalvojo ir nutarė neparduoti. Šitoj istorijoj svarbiausias momentas yra melas (sakymas, kad galiu atvyktu tada ir tada), neišpildyti pažadai (pranešti, jei kas keisis) ir dėl to patirti nuostoliai (laikas, kuras). Kaip turėjai pastebėti, pardavėjo dėl to, kad prekę pardavė kitam, nei kiek nekaltinu. Nekaltinčiau netgi dėl melo ir žodžio nesilaikymo, bet kai dėl to prarandi nemažai laiko ir kuro, o poto dar ir melagingų pažadų apie "nuostolių kompensavimus", nutylėti ne visada paprasta
Nu jo, pacientas be reikalo buvo atblokuotas. Tik atgavo žodžio teisę ir vėl varo pagal mėnulio kalendorių.
O pas mane su laiku neatvažiavusiais yra labai paprastai - neatvažiavai, tai dabar į eilės galą ir lauk savo 2 savaitęs. Ach, netinka, tai gali visai važiuot kur kitur. Bet parekomenduot neturiu ką, nes tokių klientų savo kolegoms nenoriu rekomenduoti. Sakai, buvom susitarę antradienį 9:00. O tai kur buvai 9:00, ar tai netgi ir 11:00...........................................
O, sklendžių remontininkas nepatingėjo apsireikšt Tai kaip, ar sutaisei žmogui sklendes, kur siūleisi ir net remonto stafkę pasakei? Ne, nesutaisei, o tiesiog dingai Ir nelabai suprantu, koks tikslas čia pasakoti, kad su kažkuo tareisi ir kažkas laiku neatvažiavo? Su tamsta gi nieko nesitariau ir neturėjau jokių reikalų (tikiuosi, ir neteks), tai kam čia tos istorijos, ką tu darai, kai kažkas laiku neatvažiuoja?
Šį pranešimą redagavo evbi: 2015 rugpjūčio 27 - 08:20