Parašyta 2009 lapkričio 05 - 17:52
Lietuviškos žvejybos ypatumai
1.Ankstyvas pavasaris. Pirmoji numatoma žvejyba iš valties. Pasisveikinu su šeimininku, išgeriam po 100 gr, lipu ant liepto, paslystu ir kiek ilgas ch*jarinuosi į vandeni. Grįžtu namo.
2. Ankstyvas pavasaris. Antroji numatoma žvejyba iš valties. Pasisveikinu su šeimininku, išgeriam po 100 gr, lipu ant liepto, paslystu ir ch*jarinuosi valtin, sulaužydamas meškerę. Antros neturiu. Grįžtu namo.
3. Pavasaris. Myžu iš valties. Iškrentu. Grįžtu namo, dar šalta šlapiam sėdėt.
4. Pavasaris. Myžu iš valties. Susvyruoju ir krentu. Ačiū Dievui neiškrentu-plojuos tiesiai valtin, prasiskeliu galvą.
5. Pavasaris. Valtyje labai atsargus, tad nieko nenutinka-myžu sėdėdamas bambalin, nesvyruoju, net nesistoju iš jos. Švartuodamas prie liepto blogai pastatau koją, pataikau krantan. Krantas labai dumblėtas, koja smenga gilyn, neišlaikau pusiausvyros į j**šteliu vandenin, pasilieka tik botas styrot.
6. Vasara. Karšiauju. Nuplaukiu krantan pašikt. Šiku ir žiūriu kad valtis palengva plaukia nuo kranto. Nuoga šikna metuosi vandenin, įstringu dumble.Visgi valtį pagaunu, juodas išlipu krantan. Prieš savaitę pirktam ne pačiam pigiausiam Candino džiegoriui amen.
7. Vasara. Spiningauju su vienu veikėju. Veikėjas stipriai trukteli solidžia blizgę iš vandens, ta atlekia ir trinkteli tiesiai man į akinius. Pažyra stiklai. Dar ilgai nesuprantu kas čia buvo atsitikę. Namo mašiną parvairuoju užmerkęs viena akį, žiūrėdamas per įskeltą vos vos besilaikantį stiklą rėmeliuose.
8. Ankstyvas ruduo. Spiningauju. Po ilgo galynėjimosi ištraukiu žvejo botą, pilną dumblo. Antras metimas į tą pačią vietą. Po ilgo galinėjimosi ištraukiu antrą botą.
9. Ankstyvas ruduo. Spiningauju. Skauda pilvą, suraižo vidurius ir suprantu, kad už akimirkos visas iki ausų apsišiksiu. Žaibiškai nusimaunu kelnes ir iškišęs šikną per bortą kapitaliai stipriu spaudimu garsiai ir galingai išsitriedžiu. Po palengvėjimo sėdu valtin, maunuosi kelnes.Ausis perveria homeriškas juokas. Už kokių 5 metrų nuo kranto nendrėse matau du žvejus. Kitam krante matau klūpantį valties šeimininką. Staigiai irkluoju link jo, nes tam su sveikata blogai, gal infarktas.Visas užsiputojęs irkluoju, tas vis klūpo ir aimanuoja. Šoku prie jo, klausiu ką daryt? Tas sako kad nieko, tiesiog viską matė ir jam kojas pakirto, silpna pasidarė nuo žvengimo.
10. Ruduo. Pragariškas vėjas, valtį mėto kaip šapelį. Gailiuosi kad išplaukiau. Kolegos tipo žvejoja už kokių 200 m. Jaučiu kaip staigiai kyla valtyje vanduo, atsisuku, akurat, normali skylė dugne, net nesupratau kaip čia pramušė. Irkluot iki kranto žiauriai sunku.Jaučiu nedairkluosiu. Atsistoju ir mojuoju rankom kolegom, kiek galėdamas rėkiu kad padėtų. Per vėją nieko negirdėt.Tie man irgi rodo rankas nykščiais į viršų-tipo galvoja kad kažką riebaus ištraukiau. Pagaliau pamato kad man žopa ir irkluoja manęs link. Ant dugno atsistoju valtyje, vandens iki kaklo. Paima į savo valtį, šeimininkas duoda šiltų rūbų ir prigirdo. Iš patirto streso apvemiu šeimininko katę, tuo labai nepatenkinta jo mama.
11. Žiema. Tingiu eit per visa ežerą iki vienos savo vietikės. Šturmuoju džipu pusnis ir kapitaliai sėdu. Skambinu šeimininkui, tas ateina su lopetom, kirviu ir t.t. Kapstomės gerą valandą, ne iki žvejybos jau.
12. Po savaitės dar kartą pasikartoja 11 variantas. Nu tūpa galva...
13. Žiema.Po prastos žūklės važiuoju namo. Sprogsta padanga ir įlekiu į griovį. Verčiuos ant šono. Skambinu avarinei.
14.Žiema. Ant ledo nei vieno žmogaus. Nuotaika pakili. Mano užkampyje puikiai kimba. Paeinu atokiau nusišikt. Apimtas euforijos šiku ir garsiai dainuoju. Tokį mane ir pamato vietinė kaimelio simpatija. Jaučiu kad ne šiaip sau raudonuoju. Išgert su manim atsisako, kažko vėliau nebesisveikina.
15. Žiemos pabaiga. Pagaliau pirmąkart žmoniškai įlūžtu...
Geriausia nieko neveikti,o po to dar pailseti..
Iš televizoriaus dėžės išlindo toks tipas ir kad riktelės:
