Nuo pat tada, kai pradėjau vairuot, svarstau ar ekonomiškiau stabdyt bėgiu ar ant laisvo pariedėt (nes daugiau nuriedi). Ir draugų paklausdavau, kurie domisi/mėgsta automobilius. Nuomonės išsiskiria. Tegaliu pasidalinti savo pastebėjimais.
Pamodeliuokim.
sakykim, is eigos vaziuosim 400 metru dviem rezimais:
1. pastoviu 70 km/h greiciu 100 m, toliau riedam laisva (apsukos 1000rpm), toliau per 100 m greitejam iki buvusiu 70 ir likusius 100m vel kruizinam pastoviu 70 greiciu.
2. pastoviu 70 km/h greiciu 100 m, toliau riedam ijungta pavara nemindami gazo, bet palaikydami 1000rpm, toliau per 100 m greitejam iki buvusiu 70 ir likusius 100m vel kruizinam pastoviu 70 greiciu.
Pirmas ir paskutinis 100 m identiski.
Kas vyksta antram ir treciam 100-e.
Pirmu atveju kuras naudojamas varikliui sukti (kompensuoti trinti, sukti siurblius, generatoriu, smagrati ir t.t). Nei daugiau, nei maziau (kam teko kurti koki moskviciu, zino, kad nera tai labai lengva). Kadangi automobilis rieda tik patirdamas oro pasipriesinima, kazkiek trinties - jo greitis po to simto metru sumazeja nezymiai. Iki buvusio greicio trecioje atkarpoje grizti reikes kazkiek papildomu degalu.
Antru atveju kompiuteris nutraukia (visai ar dalinai - ne esme) kuro padavima, bet nuo to darbo sanaudos sukti varikli tais paciais 1000rpm nesumazeja. Tiesiog energija gaunama ne is kuro, o is automobilio kinetines energijos (vyksta stabdymas varikliu - ir kuo maziau naudojama kuro, tuo intensyvesnis stabdymas). Po to antrojo simto metru automobilio greitis del to bus kazkiek mazesnis, nei laisvai riedejusio. Jeigu trecioje atkarpoje turesime susigrazinti buvusi 70 - tai tik papildomom degalu sanaudom. Grubiai tariant, ka sutaupom , ta veliau prarandam.
Aisku, cia galima ieskoti niuansu - tarkim, kad leciau riedanti automobili kazkiek maziau stabdys oro pasipriesinimas, kad skirtingais rezimais dirbancio variklio nevienodi n.k. ir t.t - bet tai jau smulkmenos.
Is esmes, ta pacia mase perkeliant ta pati atstuma atliekamas tas pats darbas, ir neisivaizduoju, kaip makalavimas begiu rankena gali padeti generuoti reikalinga darbui energija, kuri siaip gaunama is kuro ir niekur daugiau.
Neriedejimas kaip sauguma didinantis veiksnys negincytinas, bet niekaip nesutiksiu, kad jis gali padeti taupyti. Net jei ir taip - tik kokius 0,0001%.
Manau, tai tik viena is legendu (salia legendos apie tai, kad stabdymas slidziam kely efektyvesnis pavara, arba kad ABS mazina stabdymo kelia, arba kad keliom Ah didesnes talpos akumas kenkia generatoriui).
Vienareiksmiskai ekonomiskiausia butu riedet isjungtu varikliu. Senuose rusiskuose automobiliuose be stiprintuvu labai pasiteisindavo.