1900km ant 2ratu ir tai dar ne pabaiga...As taip negaleciau.Bet noreciau aplink Baltijos jura apvaziuot kada nors,gal su kokiu kemperiu
sekmes Tadai ,linkejimai is LT
Nuvažiuoti iki 100km per dieną su vidutiniškai pakrautu dviračiu gali kiekvienas, ir aš turiu omeny tikrai kiekvieną nors kiek judantį ir prie teliko dienų dienas nesėdintį bei pilvo, per kurį nebesimato šakumas, neauginantį žmogų. Reikia tik truputį valios ir truputį adaptacijos. T.y. jei kasdien nevažiuojat daugiau nei 15-20km, tai pirmas tris dienas skauda viską - kojas, rankas, labiausiai užpakalį. O paskui organizmas taip puikiai adaptuojasi, kad tie nepatogumai būna tik pačioj pradžioj ryte, kol neprasijudini išlindęs iš palapinės pirmus 10km, na arba jei papuola labai karšta ir saulėta diena, kada būna labai per karšta, visas prakaituoji, paslėpsniai šunta ir šlampa, trinasi, ir dar saulėtomis dienomis būna labai stiprus vėjas (110proc. iš priekio, toks jau kiaulystės dėsnis).
Savu laiku važinėjau labai daug, būdavo po 1000km per mėnesį darbo ir kitais reikalais, paskui ir aptingau, ir tiesiog atsirado reikalas su savim nuolat vežiotis didelius svorius, ir dar su tais svoriais per dieną nuvažiuoti bent 100km arba per 10min atsidurti kitam miesto gale. Tai realiai normaliai ant dviračio nebuvau sėdėjęs kokius 5-6metus, turiu omeny 50km viršijančias dienos keliones. Esu savo laiku per parą dviese su draugu ir pasikrovę su tašėmis nuvažiavę kažkur 280-300km. Tiksliai nebeatsimenu, bet tai buvo nuo Ligatne Latvijoj iki Vadoklių Lietuvoj. Ir kitą dieną be problemų kėlėmės ir važiavom, tik truputį labiau sunku buvo pradžioj. Tik aišku tuomet mums buvo po 18-19 metų 
O sportininkais niekada nebuvom ir nebebūsim. Dabar važiavau su mergaite dviese. Ji nelabai sportiško tiek sudėjimo, tiek gyvenimo būdo, bet kadangi kartu su manim gyvena, tai yra priversta kartu judėti, nes kitaip praleistų visus smagumus. Ir nieko, be didesnių problemų (psichologinės nesiskaito, kai tiesiog labai stiprus vėjas arba saulė kepina, arba statūs kalnai, bet pasikalbėjus nusiramina ir važiuoja toliau dar geriau už mane) per dieną sukom po 60-120km
Kelionei ruošiausi sėdėdamas ant sofos su alaus buteliu, t.y., tiesiog susitvarkęs dviratį važinėjau į darbą apie 10km pirmyn ir tiek pat atgal porą mėnesių, bet paskui vidury nakties kieme užvažiavau ant ištempto troso ir ne tik pats apsidaužiau, bet ir dviratis nukentėjo ir buvo kampe numestas apie pusantro mėnesio, tai tą laiką ir nevažinėjau. Susitaisiau dieną prieš išvažiuodamas.
Didžiausia problema tai turbūt daug kam būtų ta, kad trūksta visokių patogumų, tokių kaip normalus maistas, normalus nusiprausimas (degalinėje ar parduotuvėje gali apsiprausti veidą ir rankas, kartais jei privati kriauklytė, gal ir pažastis kokias, bet kiaušų ir užpakalio į kriauklę gi nedrėbsi) ne upėje ar ežere (neskalausi gi plaukų su muilais ir šampūnais, o jei kas skalaujate - tai pagalvokite, kad tas ežeras galbūt be tų muilų dar ir jūsų vaikams bus maudytis tinkamas, gerti Lietuvoje deja jau beveik nebe, nors Švedijoje keliuose nacionaliniuose parkuose iš ežerų vandens sriubą ir arbatą virėme - labai skanu ir sveika ! ), nuolatinis elektros ir interneto nebuvimas (turėjom powerbanką, tai keliem pakrovimam užtenka, bet šiaip tiesiog mažiau naudojies arba nesinaudoji), kartais gero kelio nebuvimas (magistralėmis važiuoti negalima, o kai kuriais keliais, kuriais važiuoti galima - tiesiog labai pavojinga arba nemalonu) ir bjaurios atkarpos, kurias įveikti irgi reikia (žvyrkelis Latvijoje (Švedijoj žvyrkeliai labai geri, lygūs ir be jokių akmenų, nes viskas susimaišę su gruntu, tai be akmenų ir labai kieta ir beveik lygu, nes visur po apačia juk akmuo) kelio remontas, kai 25km papilta smalos ir ant viršaus skaldos kątik šviežiai, beveik kaip žvyrkelis, tik dar ir limpa), dar jei miške miegant, tai uodai ir erkės (mano asmeninis rezultatas 10:2 mano naudai. Dvi prasileidau, bet kolkas viskas gerai su sveikata, tai turbūt eilinįkart nenusivilsiu, kad patingėjau rūpintis skiepais, na o mergaitės jos kažkaip neima, tai rezultatas nulinis).
Daug ko iš to galima išvengti, jei planuojiesi viską tiksliai iš anksto su nakvynėmis kempinguose, B&B arba dar prabangiau, bet tuomet turi visada įveikti reikiamą atstumą, kas kartais sunku dėl užklupusios audros, surasto netikėto įdomaus objekto/subjekto arba tiesiog tingėjimo skubėti, ir dar dėl to, kad nors ir daug kas galvoja, kad naktį važiuoti nesaugu, bet aš visada sakiau, o dabar ir mergaitei įrodžiau, kad naktį važiuoti daug saugiau ir maloniau. Nes naktį automobilių srautas sumažėja mažiausiai 10kartų, o kartais ir dar daugiau. Nes naktį važiuodamas su geru mirksiuku gale ir daug atšvaitų (dviratis, tašės, rūbai su juostelėmis ir pan.) esi žymiai labiau matomas, negu būdamas mažas sraute tarp krūvos kitų judančių objektų. Nes naktį nekepina saulė, nepučia vėjas, dažnai būna drėgna ir gaivu, ir naktį, jei giedra - labai gražus dangus, ypač rugpjūtį. Suomijoje ir šiaurinėje Švedijoje be to dar naktį ir nesutemdavo, tai dar smagiau, nes daug visko matai, pvz per kelią bėgiojančius ar kažkur toliau pievoje ar šalia upelio linksmai laiką leidžiančius gyvūnus. Šiaurės elnių nesutikom, nes tiek šiauriau nebuvom, bet buvo krūva kiškių, kelios lapės, daug stirnų, vienas briedis, du maži šerniukai, su kuriais ilgai lenktyniavau, kol galiausiai pasidaviau - greiti niekšeliai , pora barsukų (labai gražūs kukuliai) ir t.t. Šalia Stokholmo, priemiesčio dvirtakyje, vos nenutrenkiau zuikio. Leidomės nuo ilgo ir gana stataus kalno, greitis palei 40-45kmh, iššoko tiesiai po ratais iš už sienutės, vos spėjau sureaguoti ir pristabdyt. Tada dar smagiai palenktyniavom, aišku ir vėl mano nenaudai 
Na o naktį apgyvendinimo vietose dažniausiai (ne visada) nepriima. Taip pat gyvendamas kempinge negauni progos ryte atsikėlęs aplink savo palapinę rasti krūva baravykų ir lepšių ir pasikepinti juos ant margarino bei skaniai su alučiu sušlamšti, na arba krūvą šampinjonų ir susipjaustyti juos ant pusrytinių sumuštinių.
Na ir su dviračiu ar pėsčiomis gauni didelį patyrimo džiaugsmą. Nes kai judi nedideliu greičiu ir pakankamai tyliai bei neužsidaręs dėžutėje, o dar kai naktį nutyla - kiek daug garsų, kvapų, vaizdų ir kiek veiksmo nuolat visur vyksta. Per rajonus mažesniais keliais važiuodamas pamatai, kaip žmonės paprasti gyvena. Kartais, kai užkalbina iš smalsumo, sužinai kažko įdomaus arba vertingo, ar šiaip paturi gerą smagų pokalbį (patys stengiamės nelįst prie žmonių ir nebūt hipiais arba slaviškais chamais) ar apsikeiti kokiu maistu. Ten rajonuo ir giliose kaimų glūdumose, kur net asfalto nėra, tie suomiai ir švedai gyvena ne ką geriau, nei mes čia, tik gal mažiau tingi ir mažiau pašalpų gauna, tai sunkiau dirba ir labiau stengiasi. Nes pas tipinį švedą ar suomį kaimo gyventoją, tai už tvarto tiek pat chlamo, kiek pas lietuvį, tik truputį tvarkingiau sudėliota, ir tas tvartas nors ir griūva, bet dar su stogu. Ir būtinai ant kiemo trys išardytos mašinos ir dar ketvirtai keičiamas variklis jau antri metai.
O Suomijoj rajonuose ir mažuose miesteliuose krūvos nepilnamečių su 49 kubikų krosiniais motociklais. Dažnai su plentinėm padangom, nes nuo kelio nenuvažiuoja, ir baisiai pritiuninguoti, kas susiję su išvaizda ir duslintuvais. Tai tie maži dvitakčiai su sportiniais duslintuvais labai rėkia, ir kai susirenka visa vietinė gauja kokių 10 jaunuolių, tai labai užknisa visus, vietinius vyresnius irgi.
Bet gerai ir su kemperiu, ir su automobiliu, ir su motociklu, ir pėsčiom, ir visaip kitaip. Smagu judėt ir kažką veikt. Mes ilgus metus važinėjom su mašina ir buvau visai pamiršęs dviračio smagumą, bet dabar prisiminiau, aišku ir su visais trūkumais.
Dabar jau kalbejom apie motociklų kelionę. Aišku, pradžioj mums reikės motociklų Nes nei mano Malaguti F10, nei mano Vyatka Elektron motociklų kelionei netinkami, nes yra ne motociklai.
Grįžus ir atsisėdus už mašinos vairo, pradžioj labai keistas jausmas. Kažkoks vairas apvalus. Bėgiai junginėjasi su kažkokiu pagaliu dešinėj vietoj patogių rankenėlių ant vairo. Ir su kojom reikia kažkokius protingus veiksmus atlikinėt, vietoj monotoniškų judesių.
Ai, o kilometrų tai viso gavosi truputį virš 2500. Nacionaliniam parke Tyresta dar pabuvom, palapinę dviejose vietose stovyklavietėse (kur leidžiama stovyklauti) buvom pasistatę, kur išeina privažiuot arba prieiti su dviračiu, pasivaikščiojom, pasimaudėm ežeruose, lauželį pakūrėnom, dešreles pakepėm, su belgais skautais pabendravom ir kartu maisto pasigaminom, lenkų porelę iš Poznanės, vyresnio amžiaus, tranzuojančius su kuprinėm (ta prasme abiems per 60 metų, angliškai moka po penkis žodžius ir pofig jiem viskas) pakalbinau, ir per naktį laiku į keltą atvažiavom , o ten jau patogi lova ir dušas Paskui iš Ventspilio 390km nuvažiavom per tris dienas. Tą patį vakarą persikėlus apie 30km išvažiuot iš miesto ir susirasti nakvynės vietą, kai turi laiko ir jėgų, patogiam miškely be šabakštynų tarp pušų ir su daug sąmanų, o ta ne taip patogiai dar trys dienos po 120km su nakvynėm prie Mažeikių ir tarp Liolių ir Raseinių. Mažeikiuose buvo prie parduotuvės sustojus stiprokas lietus užpuolęs, tai kadangi parvažiuot norėjosi kuo greičiau ir nakvynės ieškotis nebuvo tikslo, ta proga po kebabą suvalgėm ir per tą laiką ir lietus nurimo. Iš tikro per tikrą normalų lietų, kai šlampi greičiau, negu džiūni, teko važiuoti tik vieną pusdienį, kai ryte atvažiavom iki Stokholmo priemiesčių. Miško kur apsistot nėra, hostelio nenorėjom, nes vakare turėjom pasiekti nacionalinį parką, o imti nakvynę dėl 10km kitą dieną nėra tikslo, lietus pliaupia, atgal nebevažiuosi, o į priekį kad pravažiuot per visą miestą ir visus priemiesčius - irgi 50-60km, ir nėra kur dėtis. Tai stojom į parduotuvę, pirkom vienkartinius lietpalčius ir viskas buvo gerai
Visais kitais atvejais arba ilgai nelijo, arba lijo naktį ir visą dieną po to, kai tiesiog prasivolioji palapinėj visą dieną su knyga ir gyvūnėlių garsais aplink ir važiuoji kitą dieną. arba stiprus lietus užklupdavo kaip tik likus nedaug kilometrų iki dienos vidurkio, kai visai jau ir taip laikas stot, statytis palapinę ir pažiūrėjus filmą nulūžt
Tiek iš bimbinėjimų skiltelės. O dabar motyvacija pakilus, tai po kelių dienų vėl turėsiu darbo vietą ir sąlygas, prašom kreiptis, jei kam ko reikia.
Šį pranešimą redagavo tadas1991: 2019 liepos 30 - 05:37
